Seimas dvejiems metams pratęsė laiką, per kurį įmonės ir biudžetinės institucijos privalės nustatyti ir įteisinti sanitarines apsaugos zonas, kurioms taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos. Pataisos svarbios šalia Vilniaus paukštyno gyvenantiems žmonėms. 

Už apsaugos zonų įteisinimo atidėjimą dvejiems metams – iki 2025 metų pradžios, antradienį balsavo 115 parlamentarų. 

Lietuvos regionų frakcijos narė Rita Tamašunienė Seime prieš balsavimą teigė, kad pataisomis sustabdoma „viena ydinga procedūra“, kuria siekia pasinaudoti Vilniaus paukštynas. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad daug valstybės institucijų, pavyzdžiui, Kelių direkcija, taip pat šilumos ir vandens tiekimo įmonės dabar turi per plačias apsaugos zonas.

„Todėl šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų per šiuos ir ateinančius metus gaus savo sklypų ribojimus, kurie bus tragiški. Pavyzdžiui, Kelių direkcija pranešė, kad kelio apsaugos juosta yra 10 metrų. Šilumininkai suprato, kad jie neturi riboti ties 5 metrais apsaugos juostas, bet susimažinti iki 2 metrų. Vandentvarkininkai jau suprato, kad 2,5 metro aplink kiekvieną vandentiekio vamzdelį yra stipriai per daug“, –  prieš balsavimą Seime sakė S. Gentvilas. 

Todėl jis siūlo valstybės ir viešajam paslaugų sektoriui peržiūrėti savo aplinkos zonas: „Nes žmonės ateis desperatiškai sakyti, kad nusavinote mūsų nuosavybę viešojo intereso vardu“.    

Anot jo, pakeitimai dėl apsaugos zonų buvo priimti prieš trejus metus ir „liaudiškai“ buvo vadinami „pagarbos nuosavybei“ pakeitimais.

„Įstatyme prieš trejus metus nugulė įvairiausios nuostatos, kaip ir kas nuosavybę riboja ir buvo pasakyta, kad per trejus metus (iki 2023 metų – BNS) tie, kurie turi savo apsaugines juostas, privalo susiregistruoti. Dabar daug daug valstybės institucijų to nepadarė ir tai yra labai blogai (...) Nes kai valstybė suklos visas apsaugos zonas ant sklypų, žmonės pamatys, kad šioje valstybėje nieko nebegalima statyti“, – tvirtino ministras. 

Pasak jo, valstybės institucijos apsaugas zonas turėjo nustatyti „prieš dešimtmečius, klojant infrastruktūrą“ – tiesiant laidus, kabelius, vamzdžius, kelius. 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teigė, kad neatidėjus sanitarinių apsaugos zonų įteisinimo, „būtų atsiradusi prievolė gauti žemės savininkų sutikimus dėl jau seniai esančių infrastruktūros objektų“. 

A. Gedvilienė pažymi, kad gyventojams dėl to nebus pokyčių.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas žada šią savaitę parengti pataisas, kurios leistų netaikyti apsaugos zonos ribojimų joje esantiems komercinės, visuomeninės ar gyvenamosios paskirties sklypams, išskyrus dirbamą ar miškų žemę. 

Komitetas, be kita ko, prašo Vyriausybės įvertinti, ar tokia zona reikalinga. S. Gentvilo teigimu, apsaugos zonas naikinti reikia, nes aplink įmones ar institucijas esančių teritorijų apsaugą numato ir kiti teisės aktai.  

Šių zonų naikinimui priešinasi Sveikatos apsaugos ministerija – jų atsisakymo klausimu jau buvo diskutuojama prieš kelerius metus – ministerija sutiko, kad jas naikinti būtų galima kitais būdais  užtikrinus, kad įmonių sukeliama tarša neišeitų už jų sklypo ribų, bet tam nebuvo pritarta. Ministerija ir šiandien laikosi tos pačios pozicijos.