Prezidento pašoma vetuoti Ūkininko ūkio įstatymą

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr. "Canva" nuotr.

Ketvirtadienį Žemės ūkio rūmų organizacijų – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos bei Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos iniciatyva  raštu buvo kreiptasi į šalies Prezidentą Gitaną Nausėdą, kad jis vetuotų šių metų gruodžio 20 d. Seimo patvirtinto Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Žemės ūkio rūmai teigia, kad projekto 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „<…> žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius 3 metus yra deklaravęs kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą, kai tai numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip <…>”. Minėtų asociacijų požiūriu, tokie reikalavimai (veiklos trukmės, pajamų dydžio ir sklypo ploto) subjektui, kuris planuotų įrengti ūkininko sodybą (gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus), yra neproporcingi/pertekliniai ir tokiu būdu ribojantys šeimos ūkių, jaunųjų ūkininkų ir ūkių, kurie gauna pajamas iš žemės ūkio ir iš alternatyvios veiklos, galimybes, taip pat sukuriantys nepatrauklias sąlygas pradėti žemės ūkio verslą. Tikėtina, kad dėl minėtų reikalavimų nukentės ir žemės savininkų teisėti lūkesčiai.  Ribojimas kuriant ūkį trejus metus vykdyti žemės ūkio veiklą be jos vykdymui reikalingų ūkinių statinių, pvz. saugyklų, sandėlių, technikos ir padargų saugojimo statinių, ženkliai apsunkina ūkio steigimą ir žemės ūkio veiklos vykdymą. Taip pat mažina konkurenciją, nes toks subjektas turi savo derlių parduoti „nuo lauko“ kai yra mažiausia supirkimo kaina, neturi galimybės kurti auginamos produkcijos pridėtinės vertės, t. y. produkciją išvalyti, rūšiuoti, fasuoti ar pan.  Reikalavimas, kad sklypas, kuriame statomi ūkinei veiklai reikalingi statiniai, būtų ne mažesnis kaip 2 ha ploto, taip pat neproporcingai aukštas bei ribojantis pasirinkimo galimybes, nes Lietuvoje, po žemės reformos ir nevykstančios konsolidacijos, dauguma žemės ūkio paskirties sklypų yra mažo ploto. Taip pat laikytina, kad šis veiklos trukmės, pajamų dydžio ir sklypo dydžio reikalavimas paneigtų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) apibrėžtą siekį remti perspektyvius (smulkius ir vidutinius ūkius) ūkius, jaunuosius ūkininkus, kartų kaitą kaime bei kaimo gyvybingumo plėtrą.

Siekiant išlaikyti lygiateisiškumo ir proporcingumo principus vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 patvirtintos aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 182 punktu „Gyvybingas kaimas“, 183.1 papunkčiu, kuriame numatytas siekis „<…>skatindami jaunųjų ūkininkų įsikūrimą<…>”, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsniu bei Strateginiu planu, prašome Jūsų Ekscelencijos vetuoti Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Žemės ūkio rūmai

Video