Žemdirbiai: jau praradome 58 proc. ūkininkų. Raginama nustatyti 60 000 Eur tiesioginių išmokų lubas

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr. "Canva" nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvos šeimos ūkininkai išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos regionų ateities ir pažymėjo, kad situacija yra grėsminga, kai 10 proc. susietų ūkininkaujančių valdo 80 proc. žemės. 

Priimta rezoliucija, kuria kreiptasi į LR Prezidentą, Seimo ir Vyriausybės vadovus, kad operatyviai būtų sprendžiamos žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo klausimai.

Taip pat raginama numatyti 60 000 eurų tiesioginių išmokų bazinės dalies lubas ir užtikrinti paramą specializuotai kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas produkcijos realizavimo kooperatyvams ir gamintojams.

Šia proga Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio rūmai pirmadienį Vilniuje surengs spaudos konferenciją, kurioje palies aktualiausias problemas ir įvardins galimus sprendimus. 

„Per 18 metų – nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (2004 m.) praradome 58 proc. žemdirbių: vieni pasitraukė pagal 2004-2006 m. Kaimo plėtros programos (KPP) ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemonę, kiti – negavę investicijų, atsiliko nuo ūkių, kurie gavo investicijas, – teigia savo pranešime žemdirbiai. – Esmė ir visa bėda tame, kad praėjusiais ES KPP priemonių laikotarpiais net 50 proc. visos ES finansinės paramos atiteko tik 3 proc. pareiškėjų. Būtent jie aktyviai naudojosi investicine parama, dalį nuosavų finansinių išteklių nukreipdami žemei įsigyti“. 

Pasak pranešėjų, „prie ūkių stambėjimo ypač prisidėjo 2007-2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, kai ūkio gaunama parama buvo susieta su valdomu žemės ūkio naudmenų plotu.“ 

„Kuo daugiau ūkis valdė žemės, tuo daugiau jis gavo išmokų. Rezultatas – ženkliai mažėjant smulkiems ūkiams Lietuvoje iškilo ir regionų gyvybingumo problema, – akcentuoja ūkininkai. – Juk ES KPP priemonės programos lėšos skiriamos ne tik žemės ūkiui, bet ir visam kaimo gyvybingumui išlaikyti, padėti kurti verslą, skatinti bendruomeniškumą, kooperaciją ir kt.“

Jie siūlo nustatyti stambiems ūkiams lubas tiesioginėms išmokoms gauti.

„Kodėl Lietuvos politikai palaiko ir suteikia galimybę ES skiriamas visam Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui lėšas pasiimti tik mažai grupei žmonių? Juk 100 tūkst. eurų ribojimas liečia tik ūkius, kurie yra didesni nei 1400 ha ir tokių ūkių Lietuvoje yra mažuma, todėl šeimos ūkininkų nuomone, tai nėra teisinga“, – akcentuoja šeimos ūkininkai.

Dar 2022 m. lapkričio 4 d. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) suvažiavimo delegatai iškėlė tiesioginių išmokų lubų klausimą. Iš pradžių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginiame plane buvo žadėta, kad išmokos bus ribojamos nuo 60 tūkst. eurų, tačiau vėliau atsirado 100 tūkst. eurų riba. 

Akivaizdu, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginis planas buvo pakoreguotas ne šeimos ūkių naudai ir toks planas tikrai neprisidės prie šalies regionų plėtros.

„Šeimos ūkiai yra viso šalies žemės ūkio pamatas, o šeimos ūkininkavimas – neatsiejamas nuo šeimos istorijos. Tačiau šiandien situacija yra grėsminga – per tris dešimtmečius praradome apie 50 proc. šeimos ūkių. Tylėti ir leisti ūkiams stambėti smulkių šeimos ūkių sąskaita, neleistina, todėl esu įpareigotas konferencijoje patvirtintą rezoliuciją įteikti aukščiausiems šalies vadovams - pažymi Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Video