Žemės ūkio ministerija sukvietė institucijų, mokslo ir ūkininkų atstovus bei socialinius partnerius į nuotoliniu būdu vykusį seminarą, skirtą diskusijai ir mokslu grįstų duomenų apie vandens telkinių ir melioracijos griovių apsaugos juostų naudą gamtai ir žmogui, pristatymui.

Susitikime pristatyta, kodėl prie vandens telkinių, įskaitant melioracijos griovius, būtinos apsaugos juostos, kokia jų įtaka vandens būklei, biologinei įvairovei ir aplinkosaugai apskritai bei nauda ūkininkavimui. 

Netvari žemės ūkio veikla prie upių ir jų slėnių, pasak Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyresn. patarėjo Martyno Pankausko, turi neigiamą poveikį upėms ir melioracijos sistemoms, todėl apsaugos juostos prie vandens telkinių ir melioracijos griovių yra itin reikalingos.

Jos sulaiko maisto medžiagų perteklių, pašalina pesticidus, herbicidus, paviršines nuotėkas, stabilizuoja krantus ir stabdo jų eroziją, prevenciškai saugo nuo potvynių, palaiko temperatūrą, reikalingą žuvims ir kitiems vandens organizmams vystytis, užtikrina arealą sausumos organizmams.

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Žydrė Kadžiulienė savo pranešime taip pat atkreipė dėmesį į žolynų, bei apsauginių juostų teikiamas įvairiapuses naudas, vadinamąsias ekosistemines paslaugas. Pristatytų užsienio mokslininkų tyrimų duomenimis, kuo platesnės apsaugos juostos, tuo didesnė jų teigiama nauda.

Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė akcentavo balanso svarbą.

„Turi būti taikomos priemonės, tinkamai kompensuojančios ūkinės veiklos poveikį, o to šiuo metu dar trūksta. Tuo tarpu žala dėl maistinių medžiagų pertekliaus užaugusių griovių ar apsaugos juostų trūkumo, kurią patiria gamta ir  ūkininkai, yra ženkli“, - sako patarėja.