Covid pandemija ir karas Ukrainoje išryškino maisto tiekimo grandinės pažeidžiamumą

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų (CVO) susitikimo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančioje Švedijoje diskutuota: kaip maistą galima būtų gaminti tvariau? 

Kokie galimi sprendimai, kurie padėtų sukurti dar saugesnę, atsparesnę ir tvaresnę ES maisto sistemą, o tuo pačiu būtų užtikrinami aukščiausi gyvūnų gerovės standartai, maksimaliai sumažintas antibiotikų naudojimas gyvūnų gydymui. 

Susitikimo dalyviai aptarė tvarios maisto gamybos svarbą, jos poveikį socialiniams, aplinkosauginiams ir ekonominiams veiksniams. Kalbant apie tvarumą yra labai svarbu holistinis požiūris, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė užduotis užtikrinti pasaulio apsirūpinimą maistu, o tuo pačiu maksimaliai saugoti gamtą, svarbu balansas tarp reikalavimų, maisto saugos ir kokybės.

„Covid pandemija, karas Ukrainoje išryškino maisto tiekimo grandinės pažeidžiamumą. Maisto sistemos atsparumas tiesiogiai susijęs su žmogaus veikla, dėl kurios pažeidžiama pusiausvyra gamtoje. O tai įtakoja ir maisto saugą ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimą. Apie tvarumą būtina ne tik kalbėti, reikia ieškoti būtų kaip tai įgyvendinti. Su kolegomis kalbėjome, kad maisto sistemos tvarumui užtikrinti reikalingas ir atsakingesnis pesticidų bei kitų medžiagų naudojimas augalininkystėje, didesnis ekologinio ūkininkavimo skatinimas, maisto švaistymo mažinimas, gyvūnų gerovės užtikrinimas. Tačiau, veterinarijoje vienas didžiausių iššūkių  – antimikrobinio atsparumo didėjimo problemos sprendimas. Europos Komisija užsibrėžusi iki 2023 m. siekti, kad veterinarinių vaistų skirtų ūkiniams gyvūnams įsigijimas sumažėtų iki 50 proc. Tai svarbu ne tik dėl to, kad besaikis ir netinkamas antibiotikų naudojimas skatina bakterijų atsparumo vystymąsi ir didėjimą. Vis daugiau antimikrobinių medžiagų tampa nebeveiksmingos prieš tam tikrus sukėlėjus. Kiekvienas asmuo, naudojantis, konsultuojantis ar skiriantis antimikrobines medžiagas, turi prisiimti atsakomybę ir neieškoti lengviausių ir greičiausių kelių iškylančioms problemoms spręsti. Tik tokiu būdu visuomenė bus apsaugota nuo labai sudėtingų sveikatos problemų,“ – pasakojo CVO posėdyje dalyvavusi, šiuo metu VMVT vadovaujanti Audronė Mikalauskienė.

CVO susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo keliami klausimai dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų valdymo, apsaugos priemonių siekiant prevenciškai užkirsti kelią gyvūnams užsikrėsti pavojingomis ligomis. Aptartas ir Ukrainos atsakingų institucijų kreipimasis dėl prašymo suteikti veterinarinių imunobiologinių priemonių ir įrangos pagalbą. 

Video