Termometrų stulpeliams šoktelėjus į viršų daugelis žmonių skuba į gamtą. Visgi, kad ir kaip viliotų pasiilgta šiluma bei bundanti augmenija, čia pat tyko ir erkių keliami pavojai. Vienas jų – erkinio encefalito liga.

„Tai virusinė infekcinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Ji gali pažeisti galvos smegenų dangalus, smegenis, periferinius nervus, sukelti ilgalaikius liekamuosius reiškinius, neįgalumą. Užsikrėsti galima įkandus erkei, taip pat naudojant termiškai neapdorotą pieną, jo produktus“, – aiškina šeimos gydytoja Toma Šimulienė.

Simptomai klastingi ir ne iš karto pastebimi

Erkinio encefalito simptomai atsiranda po 2–28 (vidutiniškai po 7–14) dienų inkubacinio periodo, o ligos eiga įprastai susideda iš dviejų bangų.

„Pirmosios bangos simptomai dažnai būna nespecifiniai, jie gali priminti kitas virusines ligas. Tai bendras silpnumas, karščiavimas, galvos, kaulų ir raumenų skausmai. Ši fazė vidutiniškai trunka 5 dienas.  Po to  seka ,,tariamo pagerėjimo“ periodas, kuris gali tęstis nuo 1 iki 21 dienos.

Antrajai bangai būdingi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai. Išskiriamos meningitinė, meningoencefalitinė ir meningoencefalomielitinė/radikulioneuritinė ligos formos. Pirmajai būdingas karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų sustingimas, teigiami meninginiai simptomai. Meningoencefalitinė forma pasižymi meningitinei formai būdingais simptomais, kurie pasireiškia kartu su encefalito požymiais, t.y. sąmonės, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimais, galvos nervų pažeidimais, hemipareze ir kt. Trečiajai formai būdinga meningoencefalitinės formos simptomatika, kurią dažnai lydi nugaros smegenų, nervų šaknelių ar nugaros nervų pažeidimo simptomai t.y. parezės, jutimo ir motorikos pažeidimai“, – sako medikė.

Galimos pasekmes visam gyvenimui

Anot specialistės, mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5 – 4 proc., o apie trečdalis erkiniu encefalitu persirgusių žmonių liekamuosius reiškinius gali jausti ir visą likusį gyvenimą.

„Tai galvos skausmai, dėmesio, atminties, elgesio, miego sutrikimai, rečiau – paralyžiai, parezės, traukuliai, koordinacijos, pusiausvyros sutrikimai ir kt.“, – liūdna statistika dalinasi gydytoja T. Šimulienė.

Siekiant apsisaugoti nuo erkinio encefalito, vakcinaciją rekomenduojama pradėti dar neprasidėjus erkių aktyvumo sezonui, tai yra žiemą ar ankstyvą pavasarį. Šiuo laikotarpiu taikomas įprastas skiepijimo planas, kuomet pirmosios dvi vakcinos dozės  įskiepijamos  1 – 3 mėnesių intervalu, o trečioji dozė nuo 5 iki 12 mėnesių po antros vakcinos dozės. Visgi nesuspėjusieji to padaryti, pasiskiepyti gali ir jau prasidėjus erkių aktyvumui.

„Tokiu atveju taikomas pagreitintas skiepijimo planas. Praėjus dvejoms savaitėms nuo antrosios erkinio encefalito vakcinos dozės suleidimo žmogus tampa apsaugotas nuo erkinio encefalito. Toliau reikalingos stiprinančios dozės. Priklausomai nuo vakcinos gamintojo, žmogaus amžiaus, sustiprinančiųjų dozių įskiepijimų intervalai gali šiek tiek skirtis“, – teigia Toma Šimulienė.

Gydytoja sako, jog saugantis nuo erkių reikėtų nepamiršti ir repelentų naudojimo, einant į gamtą rekomenduojama vilkėti šviesius, ilgus rūbus, o grįžus namo dėl galimo erkės įsisiurbimo nuodugniai apžiūrėti visą kūną.

(„jp.lt“)