Tarptautinė trąšų gamintojų asociacija (IFA), vienijanti per 400 kompanijų visame pasaulyje, teigia, kad ateinančiais 2023 metais yra pagrindo optimizmui. Tai nebloga žinia žemdirbiams, svarstantiems apie kitus metus.

Asociacijos teigimu, 2022-aisiais ūkininkai susidūrė išties su sudėtinga situacija ir neapibrėžtumu dėl įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Abi šalys įvykdė karinę agresiją Ukrainos atžvilgiu. 

Sankcijos sukėlė abejones, ar apskritai žemdirbiams trąšos taps prieinamos dėl jų bendro trūkumo rinkoje. Ir nors trąšų deficito nesijautė, vis dėlto jų prieinamumas dėl aukštų kainų privertė nemažai ūkininkų keisti planus. 

„Vieni ūkininkai keitė tiekėjus, kiti tiesiog pirko mažiau trąšų, o treti kai kuriais atvejais jų apskritai atsisakė. Pirmiausiai kalba eina apie fosforo ir kalio trąšas“, – pabrėžia IFA, vienijanti trąšų gamintojus net 70 pasaulio valstybių. 

IFA duomenimis, 2022 metais trąšų naudojimas sumažėjo 5 proc., palyginti su 2,4 proc. rinkos susitraukimu 2021 metais. Labiausiai mažėjo kalio ir fosforo trąšų naudojimas, tuo tarpu azoto trąšas žemdirbiai įvardija kaip prioritetines ir jas laiko pagrindiniais augalų augimo stimuliatoriais. 

Būtent azoto trąšų naudojimas 2023 metais turėtų gerokai išaugti. IFA prognozuoja, kad bendras trąšų rinkos augimas kitais metais sudarys 3 proc. (+5,9 mln. tonų) – iki 194 mln. tonų. Tokiu būdu trąšų naudojimas esą atsistatys iki 2019 metų lygio.

IFA priduria, kad įvairiais lygmenimis atėjo suvokimas, kad be didesnio produktyvumo neįmanoma pasiekti apsirūpinimo maistu saugumo rodiklių.