Visų rūšių žiemkenčių auginimo technologijos augintojams yra gerai žinomos, javų bei rapsų veislių pasirinkimas pakankamas, tačiau išlieka aktualus augalų žiemkentiškumo ir atsparumo šalčiui klausimas. Augalų žiemojimas priklauso ne tik nuo jų gebėjimo ištverti žemą temperatūrą – tai žiemojančių augalų atsparumas nepalankių žiemojimo sąlygų kompleksui. Reakcija į žiemos stresą apima oro sąlygas, dirvožemio savybes ir taikomus auginimo metodus, taip pat turinčius įtakos augalo galimybėms išgyventi. Pasėliai žūsta dėl įvairių veiksnių: apsnigtose vietose augalai kenčia nuo ilgalaikio sniego poveikio, kitur žalos padaro užmirkimas po atlydžio, susidariusi ledo pluta, visiškas sniego nebuvimas ir užsitęsusi žema dirvožemio bei oro temperatūra. Žiemai traukiantis, augalus gali pažeisti pavasarinis pelėsis ir ligos.

Atsparumas žiemai ir atsparumas šalčiui – sudėtingos žieminių augalų fiziologinės būsenos, kurios nuolat kinta priklausomai nuo vystymosi tarpsnio ir augimo sąlygų.Atsparumas šalčiui – tai augalų atsparumas žemoms neigiamoms temperatūroms (kritinis atskiroms augalų rūšims šis rodiklis siekia 15–22 ° C šalčio).

Augalininkystės tarnybos Augalų veislių tyrimo skyriuose (toliau – AVT skyrius), remiantis atliekamų ūkinio vertingumo tyrimų duomenimis, augalai žiemodami žūsta vis rečiau. Šią žiemą, kaip ir ankstesnėmis, ilgesniam laikui nusistovėjusių žemų temperatūrų beveik nebuvo. Kauno, Pasvalio, Plungės ir Utenos AVT skyriuose tiriamos žieminių kviečių, miežių, kvietrugių, rugių ir rapsų veislės šią žiemą peržiemojo palyginti gerai. Žuvusių veislių iki kovo 3-ios dekados nenustatyta.

Kauno AVT skyriuje 2022–2023 m. tiriama 74 veislės žieminių kviečių, 11 – žieminių miežių, 14 – žieminių kvietrugių, 2 – žieminių rugių ir 111 žieminių rapsų veislių. Praėjusi žiema augalams žiemoti buvo palanki. Sniego daugiau buvo tik prieš Naujuosius metus, o šiais metais praktiškai jo nebuvo. Didelių šalčių nebuvo taip pat. Šiame regione šių metų pavasaris nėra lietingas, todėl užmirkusių pasėlių nėra. Visų žieminių javų, taip pat ir rapsų žiemojimas įvertintas 8–9 balais (9 – labai geras įvertinimas).

Pasvalio AVT skyriuje šiuo metu tiriama 70 veislių žieminių kviečių, 14 – žieminių kvietrugių ir 101 veislė žieminių rapsų. Kalbant apie žiemojimo sąlygas reikėtų išskirti kelis aspektus: pirmiausiai tai, kad prisnigo ant neįšalusios dirvos ir susidarė sąlygos augalams iššusti ir ligoms vystytis. Antras svarbus dalykas – keli atlydžiai ir pasikartojantys užšalimai. Po atlydžio baigiantis metams, sausio 5–8 dienomis temperatūra krito iki 17 ° C, o dirvos paviršiuje ji siekė 21,7 °C šalčio. Sniego dangos tuo metu nebuvo, žemė vos bolavo. Sausio mėnesio viduryje ir vasario 2-ą dekadą atlydžiai pasikartojo. Kovo pradžioje dirvos paviršiuje vėl šalo iki 16,5 ° C šalčio, o šiam mėnesiui baigiantis šalnos naktimis kėlė stresą jau pradėjusiems vegetuoti augalams. Nepaisant permainingų orų, žieminiai kviečiai peržiemojo gerai, jis įvertintas 7–8 balais, o žieminiai kvietrugiai peržiemojo patenkinamai, – jie labiau nukentėjo nuo pavasarinio pelėsio. Žieminiai rapsai peržiemojo taip pat patenkinamai. Šiems pasėliams pakenkė užmirkimas.

Plungės AVT skyriuje  tiriama 70 veislių žieminių kviečių, 14 – žieminių kvietrugių, 5 – žieminių miežių, 2 – žieminių rugių ir 91 – žieminių rapsų. Pirmasis sniegas iškrito lapkričio 22 d. ir laikėsi iki gruodžio 26 d., sniego danga šiuo laikotarpiu siekė 33 cm, oro temperatūra svyravo nuo 0,8 iki 18,6 l °C šalčio. 2023 m. sausio mėnesį sniegas iškrito 19 dieną, jo danga siekė 8 cm ir laikėsi iki sausio 28 d. Kovo 1-ą dekadą sniego danga siekė 20 cm. Ryškių vegetacijos pradžios požymių tuo metu dar nebuvo, pavasaris į šį regioną neskubėjo ateiti. Pavasarinio pelėsio pažeidimų pasėliuose neaptikta.

Utenos AVT skyriuje tiriama 62 žieminių kviečių, 5 – žieminių miežių ir 2 – žieminių rugių veislės. Žieminius javus sniegas uždengė jau ant pašalusios dirvos. Gruodžio mėn. viduryje laukuose sniego danga siekė iki 25 cm,  atšilus orams sniego sluoksnis suplonėjo  iki 10 cm. Sniegas laikėsi beveik visą žiemą, jo danga siekė 10–15 cm. Žemiausia oro temperatūra gruodžio mėn. buvo 10°C–13°C šalčio. Jis  laikėsi 6 dienas. Gruodžio 24–25 d. dirvos paviršiuje užfiksuota 13°C–14° C šalčio.

Sausio mėn. minimali oro temperatūra 3 dienas laikėsi apie 16 °C šalčio. Vasario mėn. pabaigoje dirvos paviršiuje oro temperatūra buvo apie 11°C–16 °C šalčio. Kovo mėn. sniego danga laikėsi iki 13 d., minimali oro temperatūra 10 dieną buvo 17,1 °C šalčio, o dirvos paviršiuje dvi dienas šalo nuo 16,5 iki 23,5 °C šalčio. Pavasarinio pelėsio žieminiuose javuose nenustatyta. Šiuo metu vegetacija jau pilnai prasidėjusi ir, galima sakyti, kad javai peržiemojo gerai.