Diana Tamašauskienė: „Bitininkystė sunkus darbas“

Diana Tamašauskienė bitininkystės reikmenų parduotuvėje Radvilų gatvėje profesionaliai patars užėjusiems. Rūtos Švedienės nuotr. Diana Tamašauskienė bitininkystės reikmenų parduotuvėje Radvilų gatvėje profesionaliai patars užėjusiems. Rūtos Švedienės nuotr.

Daug metų dirbusi Žemdirbystės instituto Bitininkystės skyriuje Diana Tamašauskienė dabar laiko 60 šeimų bičių. Ją galima rasti bitininkystės reikmenų parduotuvėlėje Radvilų gatvėje. Čia ji ne tik parduos, ko reikia, bet ir profesionaliai pakonsultuos.

– Baigusi Veterinarijos akademiją, Zooinžinerijos fakultetą dirbote Žemdirbystės institute bityne. Kokia tai buvo veikla?

– Dirbau su bičių ligomis ir bičių veislininkystės darbą. Iš pradžių labai daug mokiausi. Nes su bitėmis turėjau reikalų tik tada, kai rašiau diplominį darbą apie bičių įtaką sėklinių raudonųjų dobilų derlingumui. Mano darbo vadovas buvo tuometis Žemdirbystės instituto Bitininkystės skyriaus vedėjas habil. dr. Jonas Balžekas vyresnysis. Tada, tais laikais, instituto eksperimentinis ūkis turėjo sėklinių raudonųjų dobilų didelius plotus, keliuose jų laukuose mano bandymams buvo padaryti specialūs laukeliai. Aš tris kartus per dieną važiuodavau tuose laukeliuose bičių skaičiuoti. Tai paskui, atsimenu, per diplominio darbo gynimosi procedūrą visiems buvo labai įdomu, kaip aš ten tas bites skaičiavau.

– Jums patiko dirbti su Jonu Balžeku vyresniuoju?

– Taip, praktiškai aš į bitininkystę buvau tarsi įmesta, nieko neišmaniau, tai jis man labai daug padėjo, pačios bitininkystės išmokė. Mano šeimoje, giminėje jokių bitininkų nebuvo, o aš štai patapau. Ir nėra taip, kad aš norėjau bitininke tapti. Paprasčiausiai taip susiklostė.

Kai atvažiavau rinkti medžiagos diplominiam darbui į institutą, į Dotnuvą, aš jau praktiškai turėjau paskyrimą į Kretingos rajoną. Keturi mėnesiai diplominio darbo praktikos instituto bityne viską pakeitė. Man buvo labai įdomu dirbti su bitėmis, jas prižiūrėti, stebėti, pažinti. Likau savam krašte, beveik namuose.

– O iš kur Jūs esate kilusi?

– Aš esu gudžiūnietė. Ir dabar gyvenu ir bitininkauju Gudžiūnuose.

– Bitininkystės reikmenų parduotuvė, kurioje dirbate, kam priklauso?

– UAB „Bičių korys“ turi kelias bitininkystės reikmenų parduotuves Lietuvoje. Viena jų – Kėdainiuose.

– Kokios čia prekės yra parduodamos?

– Čia yra viskas bitėms ir bitininkams. Tai yra darbo priemonės, darbo rūbai bitininkams, aviliai, rėmeliai, vaško plokštelės, vaistai bitėms gydyti, vaško lydymo įranga, medsukiai, medaus fasavimo indai, medus ir visi kiti bičių produktai, jų preparatai žmonių sveikatinimui.

– Tomis prekėmis pasirūpina firma, o štai bitininkai patys ar gali atnešti ką parduoti?

– Priimam vašką ir pikį.

– O medaus turite?

– Turime.

– Turguje kai matote pardavinėjant medų, kaip Jums atrodo, tai sąžiningas produktas?

– Visko būna, man įtarimą kelia, kai anksti pavasarį pardavinėja skystą medų. Jo pagal laiką dar neturi  būti, o čia jau pardavinėja. Iš karto kyla mintis, kad tai pašildytas pernykštis medus.

– Dabar man papasakokit apie savo bičių ūkį. Kiek turite bičių šeimų?

– Turiu 60 šeimų. Esu mažas, labai mažas, smulkus ūkininkas. Iš tokio kiekio bičių nepragyvensi. Tai nėra mano pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Bet papildomai užsidirbti šiek tiek galima.

– Bitininkavimas – sunkus darbas?

– Taip, labai, nors gal kartais žmonėms atrodo, kad va, bitės medų neša, jį tik pasiimi ir pinigus kraunies. Taip nėra. Dirbti reikia labai daug ir sunkiai. Norint, kad bitės tau duotų ir tu joms turi atseikėti, į jas investuoti. Ir visai nesvarbu, kiek turi bičių šeimų, jas reikia prižiūrėti vienodai atsakingai, pagal jų poreikius. Aktyvus bičių sezonas yra trumpas, bet intensyvus. Tuo laikotarpiu bitininkai gyvena pagal „bičių gyvenimo kalendorių“.

– Kaip šiemet su medaus sukimu? Ar geras derlius?

– Šiemet pavasarinis medunešis dėl prastų oro sąlygų užsitęsė. Iš pradžių buvo labai šalta, sausa, paskui per daug drėgmės. Medaus sukimas geras dvi savaites prasidėjo vėliau. Antras sukimas buvo tik liepos vidury.

Medaus gerokai mažiau, bet yra, nors gegužė ir birželis nieko gero nežadėjo. Žydėjo blindės, klevai, kiaulpienės, sodai, žieminiai rapsai, bet bitės neskraidė, tada atrodė, kad šviežio medaus neturėsim.  Liepų medaus šią vasarą bitininkai jeigu ir išsuko, tai labai mažai, bet buvo lipčiaus, tai labai geras ir skanus medus.

– Ar visas medus yra geras?

– Visas medus yra puikus. Pavyzdžiui, rapsų medus yra labai geras, mažiausiai alergizuojantis, švelnaus skonio. Tik išsuktas būna skaidrus, atrodo kaip bespalvis, susikristalizuoja per 2–3 dienas ir pasidaro visiškai baltas. O tai daug kam nepatinka. Visi daugiau nori geltono medaus.

– Koks Jums pačiai skaniausias medus?

– Viržių skaniausias, nemėgstu grikių medaus. Ragauju visokio.

– Kokios kainos medaus šiais metais?

– Kasmet tikimės, kad medaus kainos bus didesnės. Ne išimtis ir šie metai, juo labiau kai brangsta absoliučiai viskas. Bičių priežiūros priemonės yra pabrangusios, o kur dar kuras, elektra. Ir medus šiais metais 6−7 eurai kažkas. Pasiūla yra, bet paklausa maža. Žmonėms dabar svarbiau, kad maistui nusipirkti pinigų užtektų, o medus juk nėra pirmo būtinumo prekė.

Rūta Švedienė ("Rinkos aikštė")

Rinkos aikštė

Video