Jau daugiau kaip savaitę dėl gausaus sniego Lietuvoje išlieka ypač sudėtingos eismo sąlygos. Tarp ekstremaliausią situaciją išgyvenančių rajonų – ir Šilutė. Valstybinės reikšmės kelių dangos slidžios, sniego paklotas daug kur siekia 20 ir daugiau centimetrų. Anot orų pranešėjų, tokios žiemos mūsų paaugliai dar nematė. Paskutiniai kartai, kai tiek gausiai iškrito sniego, buvo 2010-2011 metais. Tačiau ši žiema neįprasta ir tuo, kad dar iki šv. Kalėdų sulaukėme ir stipriai nukritusios oro temperatūros. Ketvirtadienio naktį ir anksti ryte ji Šilutės rajone buvo -12 ir dar daugiau šalčio.

Sniegas pridarė eibių

Dėl visoje šalyje besitęsiančio snygio elektros antradienio rytą neturėjo apie 3 tūkst. vartotojų, daugiausia Vakarų Lietuvoje. Gruodžio 14 d. sunkus, šlapias sniegas ir nuo jo linkstantys medžiai sutrikdė elektros tiekimą, daugiausiai gedimų fiksuota rajonuose, kur susidarė atitinkamos temperatūros ir sniego sąlygos.

Kur kreiptis dingus elektrai? Įvykus gedimui sutrikimą patogiausia registruoti internetu adresu eso.lt/registruotigedima ar visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 1852, tačiau masinių atjungimų metu skambučių centras būna itin apkrautas, todėl rekomenduojama gedimą registruoti internetu. Užregistravus gedimą, papildomai skambinti nereikia, jį bendrovė mato savo sistemose. Prieš registruojant patariama patikrinti, ar sutrikimas jau nėra pažymėtas atjungimų žemėlapyje, kurį galima patikrinti eso.lt/zemelapis, jei taip, papildomai registruoti nereikia.

Vien savaitės pradžioje, kai gausiai snigo, anot „Kelių priežiūros”, valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti prireikė beveik 300 technikos vienetų. Išbarstyta 1236 tonos druskos, 274 tonos mišinių; išpurkšta 332 m3 tirpalo kelių slidumui mažinti.

Griūva medžiai

Savaitės pradžioje, kai Lietuvoje siautė pūga, gausiai snigo, ugniagesiai šimtus kartų vyko šalinti ant kelių nuvirtusių medžių.

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistas Arūnas Ališauskas sakė, jog žiema, kaip įprasta, yra nelengvas laikas šios tarnybos vyrams. O šią savaitę dar gerokai dribtelėjo ir sniego, tad PGT vyrams teko skubėti šalinti ant kelių užverstų medžių. Nuo gruodžio 5 iki 13 dienos tokių iškvietimų buvo net 14: medžiai ypač griuvo Švėkšnos, Saugų ir Kintų seniūnijų kelių ruožuose.

Ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir gali išlaikyti žmogų, kai yra 7 cm storio, o grupę žmonių, kai yra ne plonesnis kaip 12 cm. Upėse ledo danga niekada nebūna saugi!

Prasidėjo traumos ir nušalimai

Atėjus šalčiams, medikams tenka gydyti ir galūnes nušalusius žmones. Pastarąją savaitę Šilutės ligoninėje buvo gydomi du vyrai, nušalę kojas. Deja, bet šiems pacientams dėl patirtų nušalimų prireikė net pėdų amputacijos.

Gydytojai pastebi, kad šaltuoju periodu galūnes nušalti galima ir esant nulinei temperatūra, tad į lauką reikia eiti tinkamai apsirengus, nevaikščioti šlapia avalyne. Greičiau galūnes nušąla tie žmonės, kurių sutrikusi kraujotaka, pavyzdžiui rūkantys, sergantys cukriniu diabetu.

Šilutės ligoninės gydytojai ortopedai – traumatologai pastebi, kad žiemos metu, kai gatves ir šaligatvius nukloja sniego sluoksnis, tampa slidu, padaugėja ir traumų, susijusių su paslydimais ir nesėkmingais kritimais.

„Palyginti, kada tų traumų daugiau, ar kai pasnigę, ar kai sniego nėra ir slidu, neįmanoma, nes žmonės krenta vienodai. Dažniausiai vyrauja riešo, čiurnos traumos, rečiau peties traumos, raiščių patempimai, kaulų lūžiai“, – komentuoja gydytojas ortopedas – traumatologas Gintaras Drūlia, laikinai einantis Chirurgijos – traumatologijos skyriaus vedėjo pareigas.

Kartais traumos, patirtos dėl griuvimo, baigiasi ir operacijomis, tai priklauso nuo lūžio padėties ir žmogaus elgesio. Jeigu pacientas nesilaiko gydytojo rekomendacijų ar įvykus traumai delsia kreiptis pagalbos į medikus, yra didesnė tikimybė, kad jam prireiks operacijos.

Gatvėse paslysta ir virsta įvairaus amžiaus žmonės: tiek jauni, tiek vyresni. Gydytojas ortopedas – traumatologas Audrius Budnikas pastebi, kad dažniau riešus traumuoja moterys, galbūt dėl to kad jų instinktas kitoks – krisdamos jos spėja pasiremti.

Anot gydytojų, pavojingiausia griūti aukštielninkam ant pakaušio ir susižaloti galvą arba kaklą. Pacientus, patyrusius tokias traumas, apžiūri chirurgai. Gydytojas chirurgas Kasparas Gylys sakė, kad praėjusią savaitę ir Šilutėje buvo keletas atvejų, kai žmonės griuvo ant nugaros ir galva atsitrenkė į laiptų turėklus ar šaligatvio bortelį.

„Galvos smegenų ir kaklo slankstelių traumos labai pavojingos. Po tokios traumos, jeigu jaučiate pykinimą, galvos svaigimą, regos sutrikimus, sprando skausmą, nedelsiant kreipkitės pagalbos į gydytojus specialistus“, – komentavo K. Gylys.

Nukristi taip, kad išvengtum traumų niekada neišmoksi, tačiau reikia imtis atsargumo priemonių. Šilutės ligoninės gydytojai pataria kiekvieną kartą išėjus į lauką patikrinti, ar nėra slidu, dėvėti neslystantį padą turinčią avalynę. Ypač veiksminga prevencinė nuo slydimų priemonė – specialios apsaugos ant batų – jos padidina sukibimą su slidžia danga ir padeda apsisaugoti nuo griuvimo.

Visgi, jeigu paslydote ir neišvengėte kritimo, o traumuotoje vietoje jaučiate skausmą, tinimą, kreipkitės į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių tą pačią dieną.

Saulina Grinčinaitienė ("Šilutės naujienos")