Miegonių kaimo gyventoja Janė Brazinskienė sako, kad be parduotuvės ant ratų prapultų: „Į kiemą atvyksta ir žino, ką mėgstu, ką pirksiu, o jei ko nors pageidauju, galiu užsiprašyti ir kitą kartą atveš“.

Kai ištuštėja šaldytuvas, keliaujame apsipirkti. Bepigu miestuose ar miesteliuose gyvenantiems, kai parduotuvės pašonėje, o ką daryti žmonėms iš atokių kaimų, nuosavo transporto neturintiems? Gerai, kad pas juos atvažiuoja parduotuvė ant ratų.

Tikras išsigelbėjimas kaimo žmogui

„Pypt, pypt“,- signalizuoja Miegonių kaimo gyventojos Janės Brazinskienės kieme sustojęs baltas mikroautobusas. Išėjusi į kiemą, moteris iškart puola dėkoti. „Ką aš be jūsų daryčiau“,- atsidūsta ji.

Senjorės atsineštas krepšelis greit prisipildo pagrindiniais namų virtuvės produktais – duona, sviestu, cukrumi. „Duokit dar jogurto, grietinėlės ir bus viskas“,- paprašė pirkėja, paaiškindama, kad nors neseniai, prieš kelias dienas, gavo pensiją, privalo taupyti. „Taupai mersedesui?“- bandė pralinksminti pardavėjas, parduotuvės savininkas, o kartu ir vairuotojas Arūnas Butėnas. O Janė irgi nepėsčia: „Taip, o ką, negaliu?“- pajuokaudama atšovė. Abu linksmai nusikvatojo.

„Man artimiausia parduotuvė Kuprelišky arba Kučgaly. Toli, nėra kuo nuvažiuoti, o čia į kiemą atvyksta, žino, ką mėgstu, ką pirksiu, o jei ko nors pageidauju, užsiprašau ir kitą kartą atveža“,- džiaugėsi J. Brazinskienė. Moteriai patogu – parduotuvė ant ratų važiuoja kas antrą dieną, arba kitaip tariant, lyginėmis savaitės dienomis, tuo pačiu laiku, todėl nesunku prisiminti.

Vilė LEŠČINSKIENĖ, („birzietis.lt“)