2022 metais Klaipėdos uosto krovos mastai sumažėjo 21 proc.

Asociatyvi nuotrauka. Asociatyvi nuotrauka.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Algis Latakas teigia, kad 2022 metai Klaipėdos uostui buvo geresni, nei buvo tikėtasi. Anot jo, buvo spėjama, kad krovos mastai uoste sumažės apie 35 proc., bet per metus buvo matomas tik 21 proc. sumažėjimas. Negana to, pasak uosto vadovo, tam tikro tipo krovinių gabenimo mastai netgi padidėjo.

„2022 metai atrodė, kad bus žymiai prastesni, negu jie iš tikrųjų yra užbaigti. Mes planavome, kad maždaug apie 35 proc. bendros krovos uoste mažės. Tačiau, sumažėjo tik apie 21 proc. Kas žinoma skaičius yra didelis“, – trečiadienį Delfi televizijai teigė A. Latakas.

KVJUD vadovas komentavo, kad praeitais metais didžiausią neigiamą poveikį uosto veiklai turėjo trąšų iš Baltarusijos gabenimo per Klaipėdos uostą sustojimas ir trąšų iš Lietuvos gabenimo sulėtėjimas. Anot jo, per 2022 metus, trąšų gabenimo mastas buvo beveik 11 milijonų tonų mažesnis nei anksčiau.

„Vienas iš esminių dalykų buvo bendrai trąšos, tarp kurių kalio trąšos užima aukščiausią vietą tarp trąšų gabenimo. Bet taip pat buvo ir tos pačios azotinės trąšos, kurios iš Baltarusijos anksčiau vežė. Taip pat žinome, tuos pačius įvykius su fabrikais Lietuvoje, „Achema“ ir „Lifosa“, kurie buvo surišti su uostu, per kurį išveža produkcija ir atsiveža žaliavas. Tad uostas iš karto jaučia pokyčius. Tai va, birūs kroviniai, tarp kurių ir yra tos trąšos, kurių kiekis siekė 11 milijonų tonų iš Baltarusijos ir kitur. Tai jos sudarė tą minusą“, – aiškino jis.

Tuo pat metu, nors trąšų transportavimo mastai smarkiai sumažėjo, A. Latakas tikina, kad tiek „skystųjų“ krovinių, tokių kaip aliejai, skystintos dujos ir naftos produktai, tiek konteinerių krovimo ir gabenimo mastai smarkiai augo. Jo manymu, tai užtikrino, kad nebuvo pasiektas 31 proc. krovimo sumažėjimas.

„Žinoma, reikėtų pasakyti, kad tie metai išsiskyrė ir tam tikrais rekordais. Pavyzdžiui 2022 metais uoste užfiksuotas konteinerių rekordas. Ir tie kroviniai, tokie kaip konteineriai, kaip aliejai, kaip suskystintos dujos ir naftos produktai. Jie tą rezultatą leido šiek tiek sušvelninti, tad 31 proc. minuso nepasiekėme“, – tvirtino A. Latakas.

„Skystojo tipo krovinių kiekiai augo. Ir augo nemažai – augimas siekė beveik 17 proc.“, – pridūrė jis.

Video