Ne iš gero gyvenimo pieno upės plaukia

Ir kokių tik pasakų apie karvutes, nešančias pieną, apie pieno upes ir merginas, kaip iš pieno plaukusias, prisiklausę esame, bet kas galėjo pagalvoti, kad pasakos tikrove virs. Šalies ūkininkams trūkus kantrybei dėl pigių pieno supirkimo kainų, nuo sekmadienio pienas buvo ir upeliais liejamas, ir nemokamai žmonėms dalinamas, kad žmonės ne tik gerti, pieno produktus gaminti ir valgyti, bet piene ir praustis galėtų. Proteste dėl žemų supirkimo kainų nuo vasario 5 d. dalyvauja savivaldybės ūkininkai Lina ir Alfonsas Girdžiūnai.

Pirkimas brangsta, pardavimas pinga

Sekmadienį elektrėniškiai ir vieviškiai ieškojo didelių indų ir suko į Jagėlonis iš ūkininkų už dyką pieno atsivežti. Ūkininkai L. ir A. Girdžiūnai tą sekmadienį išdalino beveik pusantros tonos gero, atšaldyto ir vandeniu neatskiesto pieno. Akciją kartojo visą savaitę. Pasak ūkininkų, jų kantrybė tikrai nėra neišsenkanti. Pieno supirkimo kainas nuo sausio 1 d. supirkėjai sumažino nuo 46 iki 26 centų už litrą, kai tuo tarpu ūkininkams pabrango ne tik elektra, bet ir palūkanos už paskolas, pašarai, kuras. Girdžiūnų šeimos ūkis – ūkininkauja visa šeima – laiko 59 melžiamas karves. Ūkininkai yra įsigiję modernią įrangą, už kurią dabar moka paskolą, todėl kritus supirkimo kainoms, žlunga galimybė išsimokėti paskolą ir padidėjusias palūkanas. Būtų galima įsirengti pieno perdirbimo įmonėlę ir prekiauti perdirbtais pieno produktais, bet tam irgi reikia daug lėšų. Paskolos imti ūkininkai jau nerizikuotų. Artimiausi planai būtų pieną parduoti iš namų, o kas liks – priduo­ti už tą menką supirkimo kainą. Ūkininkai sako, kad geriausia išeitis būtų tik galvijus priduoti į skerdyklą ir patiems ieškoti kitokių pragyvenimo šaltinių.

Ministro žinios ir veiksmai

Kaunietis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas apie pienininkų problemas žino teoriškai. Protestuo­jantiems žemdirbiams jis gali tik pakalbėti, kad ūkininkas neturi vienas nešti visos naštos, kad žaliavinio pieno Lietuvoje nepakanka, kad ūkininkams reikia kooperuotis ir, pagaliau, kad jiems galėtų padėti savivaldybės. „Nesutinkame, kad visas pieno supirkimo kainų mažėjimas krenta ant ūkininkų pečių, taip ne­turėtų būti“, – reaguodamas į įtampą pieno sektoriuje spaudos konferencijoje kalbėjo žemės ūkio ministras. Bet jo kalbos ir lieka kalbomis, nuo kurių pienininkų sunkumai nesumažėja. Nepaguodžia ir pažadai, kad dėl kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų artimiausiu metu bus inicijuojami teisės aktų keitimai, kuriais būtų siekiama, kad: žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas, kad kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs, sąžiningi ir visiems suprantami, kad žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar. Ir pažadėjo lengvatinių paskolų investiciniams projektams, kurios ūkininkų neguodžia. Paskolas reikia grąžinti, o ūkininkų nuostolių grąžinti niekas nė nežada.

Atsisako pienininkystės

Ministro kalbų apie savivaldybių paramą ūkininkams nesuprato ir Elektrėnų savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Donatas Matijoška. Savivaldybėje yra tik viena Smulkio­jo verslo ir kaimo plėtros programa. Šioje programoje nėra išskirtas pieno ūkis, o norint įvesti naują rėmimo programą, lėšas reikėtų numatyti savivaldybės biudžete, kurį taryba patvirtinti turėtų vasario mėnesio tarybos posėdyje.

Iš viso savivaldybėje 2022 metų duomenimis, daugiau kaip dešimt pieningų karvių laiko 17 ūkių, kai 2019 metais 262 ūkininkai registravo 1416 gal­vijų. Daugiau kaip 20 melžiamų karvių savivaldybėje laikė tik du ūkininkai. Šiais metais tokių ūkininkų yra trys. Iš viso 2019 m. savivaldybėje 265 melžiamas karves laikė 57 ūkininkai ir valstybei pardavė 424 t pieno, bet tai buvo mažiausiai Vilniaus apskrityje. 2023 metais karves laiko 36 ūkininkai, o kiek priduoda pieno D. Matijoška sako statistikos nežinantis.

Kaip 2019 m., taip ir šiemet, iš ūkininkų pieną supirkėjai pasiima patys. Iš savivaldybės ūkininkų pieną perka įmonės: „Pienas LT“, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“ ir kooperatyvas „Lietuvos pienelis“. Kaip 2019 m., taip ir pernai, ūkininkams už priduotą pieną skiriama parama. Deklaruodami pasėlius pareiškėjai pažymi, kad pretenduoja į susietąją paramą už pienines karves. 2022 m. ši išmoka buvo 190,39 Eur už karvę.

Savivaldybėje sumažėjo ne tik pieno ūkių. Neliko kiaulių au­gintojų, dėl ko žmonės kaltina isterijas dėl kiaulių maro. Dėl vilkų daromos žalos sumažėjo avininkyste užsiimančių ūkininkų skaičius, paukštynai, gavę paramą, kol kas savivaldybėje dar veikia visi trys – „Vievio paukščiai“, AB „Zelvė“ ir UAB „Alesninkų paukštynas“. Daugiausia savivaldybės ūkininkai, sako D. Matijoška, augina mėsinius galvijus.

Pirk pieną iš pirmų rankų

Pienininkams padėti galėtume mes kiekvienas: jei per savaitę nors vieną kartą iš ūkininkų už dvigubą nei supirkimo kainą nupirktume pieno tiek, kad iš jo namuose pasidarytume varškės, grietinės, sūrių, sviesto, sveikų išrūgų ir pasiliktume saldaus pienelio sriubai, tai pirkėjai sutaupytų, o karvučių šeimininkai nebūtų priversti jas priduoti į skerdyklas. Paskaičiuokime: jei už 10 l pieno sumokėtume kokius 6 eurus, tai ir mes valgytume sveikai, ir padėtume ne tik ūkininkams. Neišpirkus pieno produktų prekybos centruose, produktams būtų skelbiamos akcijos. O perdirbimo įmonėse, pritrūkus pieno žaliavos, jos ieškoti tektų pas kaimynus, kurie pieną parduoda ne pigiau, kaip 40 ct už litrą, arba sumažinti gamybą. Jei neprisidėsime prie pilietiškos akcijos – pirk pieną iš pirmų rankų, atei­tyje teks gerti pieną iš miltelių, ant duonos tepti margariną, o savo vaikams sekti pasakas, kad seniai seniai žmonės augino karvutes, kurios duo­davo pieną, labai vaikučių mėgiamą skanėstą. 

Julija Kirkilienė ("Elektrėnų kronika")

Elektrėnų kronika

Video