R.Bernatonienė apie situaciją pieno rinkoje: tikimės pagalbos

Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr. Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr.

Žemės ūkio rūmų tarybos narė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė dalyvavo Copa-Cogeca darbo grupės „Pienas ir jo produktai “ posėdyje. Jame aptarta, kaip skirtingose šalyse yra susiklosčiusi situacija pieno rinkoje.  

Apie pieno situaciją

Posėdyje ES šalių atstovai pristatė pieno sektoriaus situaciją. Pastebimos bendros tendencijos –  Graikijoje, Portugalijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Suomijoje, Ispanijoje – pieno gamyba mažėja, kai kuriose šalyse mažėja ir laikomų gyvulių skaičius.

Italijos atstovai išsakė susirūpinimą, nes žaliavinio pieno kaina nukrito iki 57,2 Eur/100 kg. Rinkose pastebima, kad lieso pieno miltelių ir sviesto kainos grįžta į buvusį lygį (po keleto savaičių kritimo). Produkcijos ir galvijų skaičiai mažėja, o 2022 metų sausra sukėlė sunkumų dėl galvijų šėrimo.

Ispanijos atstovai informavo, kad 2022 metais pieno gamyba sumažėjo 2 proc., taip pat sumažėjo ir pieno ūkių. Kadangi išaugo energetiniai kaštai, tai pieno kaina vos padengia gamybos kaštus.

Lenkijoje 2022 m. pieno kainos siekė 82 Eur/100 kg, tačiau taip pat išaugo gamybos kaštai.  2023 m. sausį Lenkijoje fiksuota virš 17 proc. infliacija sumažino pieno produktų vartojimą vietinėje rinkoje. Pieno gamyba 2022 m. augo 1,2 proc. Taip pat labai pabrango energetiniai ištekliai, tačiau Lenkijos vyriausybė uždėjo lubas elektros kainoms ir numatė kompensaciją 3000MWh ūkiui, tačiau lenkų atstovai pažymėjo, kad toks numatytas energijos kompensavimo mechanizmas nėra pakankamas.

Slovakijos atstovai informavo, kad gyvulių skaičius šalyje mažėja, o kainos sunkiai vejasi ES vidurkį. Žaliavinio pieno kainos vidurkis 51 Eur/100kg

Austrijoje padėtis panaši, kaip visoje Europoje: pieno gamyba mažėjo 2 proc., vidutinė pieno kaina 57 Eur/100 kg. Už ekologišką pieną mokama 7 ct daugiau. Pieno mažėjimas grindžiamas dėl prastesnių pašarų, nes austrai labai priklausomi nuo žolinių pašarų ganyklose.

Suomijoje sumažėjo karvių 2 proc. Pieno kaina 55 Eur/100kg. Gamybos sąnaudos pieno ūkiuose išaugo 23 proc.

Vokietijoje pieno gamybos kaštai didėjo 25 proc., pieno kaina – 53 Eur/100 kg. Kainų žirklės tarp ekologiško ir įprasto pieno – tik iki 1 ct skirtumu.

Danijoje žaliavinio pieno kaina 57 Eur/100 kg. ir dar kaina krenta.

Švedijoje pieno gamybos kaštai labai aukšti, o žaliavinio pieno kaina 58.7 Eur/100 kg.

Kas tai įtakojo? Stipriai išaugo gamybos sąnaudos: darbo jėga, elektra, pašarai, kuras ir kt. Italijos atstovai pažymėjo, kad vidaus rinkoje pastebimas pieno produktų vartojimo sumažėjimas. Švedai atkreipė dėmesį į tai, kad ženkliai pakilo palūkanų normos, kurios turi įtaką ūkininkavimo veiklai, kur reikalingos investicijos ir kt.

„Pieno kaina 2022 m. augo, tačiau dėl didelės infliacijos Lietuvoje, išaugusių gamybos kaštų, ypač energetinių išteklių ir pašarų pabrangimo, situacija pasisuko ne ūkininkų naudai. Jei 2023 m. sausį kainos krito 25-30 proc., lyginant su 2022 m. rugpjūčio mėnesiu, tai 2023 m. vasarį net 50 proc. , lyginant su 2022 m. rugpjūčio mėnesiu. 2023 m. sausio mėnesį vidutinė natūralaus pieno kaina buvo 344,21 Eur/t. Lietuvos ūkininkai yra tragiškoje padėtyje, todėl tikimės greito pagalbos paketo aktyvavimo iš Lietuvos vyriausybės ir ES“ – apžvelgė situaciją LVPŪA vadovė Regina Bernatonienė.

Apie gyvūnų gerovės reikalavimus

Antrojoje posėdžio dalyje vyko diskusija dėl Gyvūnų gerovės teisės aktų. Copa – Cogeca sekretoriatas nustebo, kad Europos Komisija skuba priimti šiuos teisės aktus ir pažymėjo, kad visų pirma reikia įvertinti ūkininkų galimybes, kadangi taikant šiuos reikalavimus, ūkininkams prireiks didelių investicijų. Taigi reikia įvertinti ir ūkininkų jau paimtas paskolas, kurias jie paėmė siekiant laikytis dar 2012 m. nustatytų taisyklių. Taigi, kokioje padėtyje atsidurs ūkininkai, jei jie dar negrąžinę paskolų, bus priversti imti kitas paskolas, kad įgyvendintų EK reikalavimus.

Copa – Cogeca pastebėjo, kad į iškeltus klausimus atsakymų nėra, kaip ir nėra aišku, koks finansavimas bus numatytas priemonių įgyvendinimui, ir kiek bus skirta laiko. Taip pat pasigesta ir pasiūlymų poveikio analizės, kurie jau svarstomi ES lygmeniu kartu su kitais teisės aktais. Galiausiai, kaip ES gamintojai atsispirs aršiai tarptautinei konkurencijai, kai Trečiųjų šalių ūkiuose netaikomi tokie aukšti standartai? Copa – Cogeca prašo savo narius aktyviai dalyvauti ir teikti savo nuomones ir pastebėjimus nagrinėjamais klausimais.

Žemės ūkio rūmai

Video