Lietuvos žemės ūkis sukūrė mažesnę pridėtinę vertę dėl prasto derliaus, teigia specialistai, analizuodami mūsų šalies Bendrojo vidaus produkto rezultatus.

Lietuvos BVP trečią šių metų ketvirtį nors ir buvo 2,2 proc. didesnis negu prieš metus, vis dėlto šalies ūkio plėtrą praėjusį ketvirtį pristabdė beveik ketvirtadaliu prastesnis negu prieš metus grūdinių kultūrų derlius, kuris lėmė mažesnę žemės ūkio sektoriaus sukurtą bendrą pridėtinę vertę ir nubraukė ne mažiau negu 1 proc. punktą nuo BVP augimo trečią ketvirtį.

Žemės ūkyje sukuriama pridėtinė vertė dėl sezoniškumo trečią ketvirtį sudaro beveik 6 proc. BVP, tad akivaizdu, kad smarkiai smukęs derlius daro vis dar nemažą įtaką ekonomikos pokyčiams. Per devynis mėnesius šalies BVP padidėjo 3,2 procento.

Ketvirtą šių metų ketvirtį ekonomikos metinis pokytis bus didesnis negu trečią ketvirtį, nes nebebus vienkartinės mažesnio grūdinių kultūrų derliaus įtakos BVP. Tiesa, smarkiai išaugęs atsargumas kapitalo rinkose, artėjanti „Brexit“ atomazga, prekybos karų pasekmės verčia konservatyviau žvelgti ir į trumpo, ir į ilgesnio laikotarpio Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvą. SEB bankas prognozuoja, kad šiemet šalies BVP didės 3,4 proc., kitąmet 3 proc., o 2020 m. 2,6 procento.