Agfliacija žemės ūkyje perkopė 25 proc., rodo tyrimas. Kai kurie ūkiai šiemet išgyvens tikrą žvaigždžių valandą

Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr. Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr.

Kilus Rusijos ir Ukrainos kariniam konfliktui energijos išteklių ir trąšų brangimas gerokai išaugino ūkininkų sąnaudas, rodo Jungtinės Karalystės žemės ūkio departamento (DEFRA) pateikti duomenys.

Birželį atlikto tyrimo duomenimis, infliacija žemės ūkyje ūgtelėjo 25,3 proc. ir tai yra beveik 5 proc. mažiau, nei per analogišką tyrimą kovo mėnesį (30,6 proc.).

Kad ir kaip ten būtų, tokių aukštų sąnaudų rodiklių Jungtinės Karalystės žemės ūkyje nėra buvę dešimtmečius, pabrėžia „FarmingUK“. 

Tyrimo rezultatus apibrėžia daugybė faktorių, pavyzdžiui, energijos, degalų, taip pat gyvulininkystės pašarų kainos ir pan.  

Mėgindami lyginti vartotojams tenkančias maisto produktų kainas (pvz., birželį infliacija čia siekė 9,1 proc., o kovo mėnesį 8,5 proc.) ir žemdirbiams, tai ūkininkams tenka kovoti su triskart didesne „agfliacija“. 

„Įvertinus dabartinę karinio konflikto situaciją, taip pat sutrūkinėjusias tiekimo grandines, pašarų, kuro ir trąšų kainų brangimą, tikėtina, kad padidėję agfliacijos rodikliai išliks iki šių metų pabaigos“, – teigia DEFRA patarėjas Andersons‘as. 

Pasak jo, augalininkystės sektorius 2022 metais nukentės mažiau, nes žemdirbiai buvo iš anksto įsigiję trąšų.

„Dauguma ūkininkų augalininkystėje 2022 m. išgyvens savo žvaigždžių valandą, nes nenuimto derliaus kaina jau dabar yra 50 proc. didesnė, nei jie galėjo įsivaizduoti pernai“, – sako Andersons‘as.

Kalbėdamas apie kitus sektorius, DEFRA patarėjas pabrėžė, jog gyvulininkystei bus sunkiau, nes agfliacijos rodiklio reikšmei šiame sektoriuje maždaug ketvirtadalį įtakos daro pašarų kaina.

Nors kiaulienos kainos šiuo metu yra gerokai ūgtelėjusios, vis dėlto to nepakanka gamintojų sąnaudoms padengti dėl itin prastų praėjusių kelių mėnesių, kai ūkiams teko tiesiogine to žodžio prasme kovoti už išlikimą.

Spaudimą patiria ir pieno ūkiai, nors žaliavos supirkimo kainos jiems irgi išaugo.

„Pieno perdirbėjai stengiasi mokėti didesnę žaliavos pieno supirkimo kainą, nes taip nori paskatinti pieno gamybą. Juk pieno gamyba Jungtinėje Karalystėje susitraukė, tad perdirbėjams tenka suktis, kad kažkaip patenkintų vartotojų poreikius pieno produktams“, – sako Andersons‘as.

Video