Dzūkai daržus laisto kraujuotu, mėsuotu ir pienuotu vandeniu, o ir verdančių pelenų pila

Daržo savininkas sako, kad ne tik svogūnai, bet ir baršteliai, morkos, bulvės auga kaip reikiant. Joanos Varnagirytės nuotr. Daržo savininkas sako, kad ne tik svogūnai, bet ir baršteliai, morkos, bulvės auga kaip reikiant. Joanos Varnagirytės nuotr.

Dzūkų daržai net pleška. Tiesa, ne visur, besiskundžiančių yra. Tačiau Noragėlių kaimo (Lazdijų rajonas) daržai – pavyzdiniai. 

Svogūnų laiškai net mėlyni. Ir kur ta paslaptis tų jau ne žalių, o net mėlynų laiškų? Daržo savininkas sako, kad ne tik svogūnai, bet ir baršteliai, morkos, bulvės auga kaip reikiant.

„Per daug gerai žemį išdirbau. Kap sau. Nesakau, paravėt reikėjo, su kauptuku praėjo, bet ne kaži kų“, – porina jis. Ir niekas jokia agroplėvele nebuvo dengta, kaip dabar madinga. 

Išduoda ir mėlynų svogūnų laiškų paslaptį. Krosnis turi būti kūrenama tik malkomis. Per žiemą reikia prisirinkti pelenų. „Mes jų peržiem prisirenkam daug“, – sako jis. 

Vasarą labai praverčia. „Užvirinam vandenį ir užpilam ant pelenų kokiam senam, dideliam puode. Tadu jau greit, atsargiai, kad neapsidegint, nešam in daržų, pelenai, benešant dar verda“, – porina Petrukas iš Noragėlių. 

O tadu, anot jo, lieja cibulius. „Tik nepilk ant laiškų, išdeginsi“, – mokina mane. Paaiškina, kad reikia labai atsargiai, šalia svogūnų pilti, gražiai eilukėmis palieti visus. „Ir laiškai bus net mėlyni, o galvos didžiulės“, – patikina Petrukas. 

Kitos šeimininkės pelenus į pėdkelnes supylę, krato ant svogūnų: gerai auga, o ir nuo ligų apsaugo. Pavasarį, prieš sodinant, svogūnų galvutes merkia į vandenį, kuriame kalio permanganato grūdeliai sumaišyti su vištų mėšlu. Laiko pernakt. „Svogūnų galvos delne netilps. Taip jau kasmet“, – pasigiria vietinės. Juokiasi, kad anūkai pamatę, sakė, nevalgys, nes smirdės. „Nesmirdės, dideli užaugs, vienam sykiui galvos patrupyt per daug bus“, – sako jos. 

Karvukę pasmelžę, vietinės kibirą išplauna ir tokiu pienuotu vandeniu daržus laisto, o ir gėlėms tinka. „Jei į pieninę, pieną nešame, tai parsinešus,kaniukes reikia išmazgoti, o to pienuoto vandenio bet kur irgi nepilame – tik ant daržo“, – sako jos. 

„Ar kiaulę pjauname, ar vištą, kraujuotą vandenį irgi tik ant daržovių pilame, kad gerai viskas augtų“, - sako moterys. Priduria, kad ne tik kraujuotas vanduo, bet ir, kaip jos sako, mėsuotas vanduo, kai puodus, kur mėsa buvus, išplauna – nepamainoma trąša daržovėms. 

Ir dilgėles raugia su mėšlu arklių ar karvių, dar kiaušinių lukštus sumeta. „Dabar tai dar girdėjome, kad bananų žievių primeta“, – žino jos. Kad ir labai smirdi, o ir pats prasmirsti, belaistydamas, bet trąša – natūrali, labai gera. 

O bulves reikia tręšti mėšlu, prieš pat sodinant, tada bus geros, prastų nekasi. 

„Nuo senų čėsų šitaip darome ir jokių chemikalų nereikėjo, viską naudojome, kas po ranka: daržovės užaugdavo, gėlės pleškėte pleškėdavo apsipylę žiedais“, – sako jos. Pasiskundžia, kad dar žmonės mandri, nieks nenori bovytis su „tokiom trąšom“, kaip jos įpratę. 

„Ir be kvietkų darže neapseisi, nuo seno taip priprasta. Dabar ir ponios prisisodina darže gėlių, bet gi taip ir mūs mamos, ir močiutės darė. Aišku, sodino tik tas gėles, kurios kenkėjus atbaido. Gvazdikučius, vadinamus serenčius, sodindavo ir tabaką“, – pasakoja dzūkės iš Noragėlių.

Video