Dabartinė energijos krizė nesibaigs praėjus žiemai, o valstybė turės padėti daliai verslo amortizuoti elektros ir kainų dujų šoką, sako „Swebank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekspertas nesutinka su nuomone, esą po sėkmingų pastarųjų kelių metų Lietuvos įmonės sukaupė finansinių išteklių brangstančiai energijai kompensuoti. Anot jo, artimoje ateityje ne tik toliau laikysis aukštos energijos kainos, bet ir mažės vidaus bei užsienio paklausa.

„Negalime sumesti visų įmonių į vieną katilą ir sakyti, kad visos sukaupė daug indėlių, turėjo labai gerus, pelningus metus. Išties, nemažai sektorių turėjo rekordinį pelningumą ir praėjusiais metais (...) ir šiemet nebuvo labai blogai, bet yra daugybė smulkių ir vidutinių įmonių“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė N. Mačiulis, teigęs, kad energijos sąnaudos joms augo ne procentais, o kartais.

„Jei tos sąnaudos sudaro 5 proc. visų išlaidų, kai jos kai padidėja keliskart, gali atsirasti mokumo problemų. Ypač, kai besikeičiantis kontekstas paklausos fronte“, – tikino jis.

Pasak ekonomisto, pernai ir šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos įmonės dar laikėsi gerai, nebuvo daug bankrotų, neprastėjo įmonių paskolų portfelio kokybė. Tačiau jis įsitikinęs, kad dėl infliacijos, keliamų palūkanų normų bei žmonių nerimo pradės slūgti vidaus vartojimas, o dėl „įvairiausio spektro problemų“ kris ir užsienio pirkėjų paklausa lietuviškiems produktams.

„Tame kontekste sparčiai augančios sąnaudos yra rimta problema, nes negali perkelti galutiniams vartotojams tų sąnaudų. Jeigu jų niekaip nesusimažini, trumpuoju laikotarpiu gali naudoti kažkokį likvidumo portfelį, bet čia nėra trumpojo laikotarpio problema“, – kalbėjo N. Mačiulis, omenyje turėdamas rekordiškai aukštas elektros ir dujų kainas.

„Energijos krizė, kurioje gyvename, nesibaigs pavasarį“, – pabrėžė jis.

 „Swedbank“ ekspertas pažymi, kad Europai išties pavyko sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų nuo 40 proc. iki 5 proc., tačiau dabar žiemai paruoštos žemyno dujų saugyklos užpildytos būtent Rusijos tiektomis dujomis. Todėl kitąmet Europai gali nepakakti suskystintųjų gamtinių dujų, reikės riboti jų vartojimą, tad ir jas normuoti energijai imlioms įmonėms, stabdyti jų veiklą, neatmeta jis.

N. Mačiulis akcentuoja, kad panašiai kaip ir pandemijos, energetinės krizės verslai negalėjo numatyti ir jai pasiruošti.

„Čia nėra vienų metų problema. Todėl kalbant apie tai, kokioms įmonėms padėti, tikrai negalime naudoti tų argumentų, kad tai verslo atsakomybė, verslo rizikos. Tai ne verslo rizikos, kurias buvo galima prognozuoti ir suvaldyti. Tai visiškai išorinis, egzogeninis šokas, force majeure, toks pats kaip buvo pandemija, nuo kurio negali apsidrausti“, – svarstė jis.

„Yra daug tradicinės pramonės šakų, apgyvendinimo, maitinimo įmonių, kurių daugelis neturi nei savo elektrinių, nei galėjo prognozuoti ar apsidrausti bei užsifiksuoti dujų ar elektros kainas 2–3 metams į priekį. Reiškia, kad šitas šokas, kurį patiria įmonės, jį turi padėti amortizuoti valstybė“, – teigė ekonomistas.

N. Mačiulis priminė, kad taip savo įmonėms biudžeto lėšomis padeda „beveik visos“ Europos Sąjungos valstybės, o neskyrus tam finansų Lietuvoje, galimai daugės bankrotų, kils nedarbo lygis, tad ir išlaidos socialinėms išmokoms.

„Labai nesąžiningas kai kurių gyventojų ir verslininkų sakymas, kad nepriimkime tos naštos ant visų mokesčių mokėtojų pečių. Vienaip ar kitaip ją reikės priimti arba dabar turėsime rasti mechanizmus kaip kompensuoti tas išlaidas. Jei ne, turėsime daugiau bankrotų, didesnį nedarbo lygį ir turėsime didesnes išlaidas (socialinėms išmokoms – ELTA)“, – patikino ekonomistas.

Smarkiai išaugus elektros kainoms, Lietuvos verslas prašo valstybės nedelsiant parengti pagalbos priemones, antraip įmonės gali prarasti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose ir pradėti atleidinėti darbuotojus.

Verslo atstovai paragino valstybę kompensuoti dalį energijos kainos, skirti paskolas nuosavai generacijai įsirengti, didinti vietinę elektros gamybą, kad ir taršesniu kuru, pavyzdžiui, mazutu.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pagalbos verslui priemones penktadienį pristatė prezidentui Gitanui Nausėdai.

Kaip tądien skelbė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spalio pradžioje planuojama paskelbti kvietimą pagalbos priemonei nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiems Lietuvos verslams, be to, smulkiojo ir vidutinio verslo bei didelėms įmonėms bus teikiamos tiesioginės „Invega“ paskolos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms finansuoti. Tam numatyta skirti 50 mln. eurų. Ši pagalbos priemonė aktuali ir įmonėms, kurių išlaidos energetikai viršija 8 proc. sąnaudų.

Kiek anksčiau A. Armonaitė pristatė, kad į Lietuvos verslui, siekiant jį skaitmenizuoti, žalinti bei skatinti diegti inovacijas, iki 2023 m. pabaigos bus skiriama 1 mlrd. eurų.

Anot ministerijos, „Invega“ šiuo metu verslui siūlo ir daugiau lengvatinių paskolų bei garantijų paskoloms priemonių. Jomis šiais metais jau pasinaudojo beveik 4 tūkst. šalies įmonių.

Leisti lengviau atidėti mokesčius virš 10 proc. išlaidų energijos ištekliams sumokančiam verslui svarsto Finansų ministerija.

Savo ruožtu prezidentas kritikavo Vyriausybę, esą ši vėluoja numatyti tinkamas priemones Lietuvos verslui, nesinaudoja galimybėmis pigiai pasiskolinti iš ES fondų ir vėliau perskolinti lėšas verslui.