Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbino per 21 tūkst. ukrainiečių, apie pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Apie 11 tūkst. ukrainiečių įsidarbino su Užimtumo tarnybos pagalba, dar 2,2 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma. Tačiau Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) kartu su VšĮ „SOPA“ atliktas tyrimas atskleidė, kad dažniausiai įvardinama priežastis, kodėl nesiseka rasti darbo buvo minimas kalbos barjeras bei vaikų priežiūra, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) kartu su VšĮ „SOPA“ atliko tyrimą, kuriame domėjosi, kaip ukrainiečiams sekasi ieškoti darbo ir įsidarbinti Lietuvoje.

„Praėjusiais metais lapkričio – gruodžio mėnesiais atlikome apklausą kurioje dalyvavo 104 respondentai. Tarp dažniausiai minimų priežasčių, kodėl nesiseka rasti darbo buvo minimas kalbos barjeras bei vaikų priežiūra. Dauguma atvykusių į Lietuvą moterų iš Ukrainos atvyko ne tik su mažamečiais vaikais, bet ir su senyvo amžiaus tėvais, tad joms tenka dvigubas krūvis ir tokiu atveju darbą susirasti išties nelengva“, –  kalba Inga Šukaitienė, VšĮ „SOPA“ įdarbinimo tarpininkė.

Daugiausia ukrainiečių dirba didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 6,8 tūkst., t. y. beveik kas trečias dirbantis ukrainietis, Kaune – 2,9 tūkst., t. y. kas septintas nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbinęs ukrainietis, Klaipėdoje – 2,6 tūkst. žmonių. 

78,4 % tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad norėtų pakeisti darbą. Darbo pakeitimo priežastys yra skirtingos, tačiau pažymėtina tai, kad net 41 % respondentų nepatenkinti gaunamu darbo užmokesčiu (mano, jog jis per žemas), 28,2 % atsakiusiųjų norėtų darbo pagal savo turimą kvalifikaciją ir 12,8 % tvirtina, jog darbo sąlygos gana sunkios, rašoma pranešime.

46,2 procentai apklaustųjų nurodė, kad galvoja apie savo verslą Lietuvoje, tačiau jiems trūksta informacijos. Beveik pusė pasigenda konsultacijų su specialistais.

„Atvykus į svetimą šalį, natūralu, kad itin sudėtinga susigaudyti: į kurią instituciją reikia kreiptis dėl konkrečios pagalbos, kaip užregistruoti vaikus į darželį ar mokyklą, kaip gauti socialines pašalpas. O juk moterys atvyko vienos su vaikais, nemokėdamos kalbos. Taigi joms būtina suteikti kuo daugiau tikslios informacijos, kad jos turėtų daugiau galimybių darbo rinkoje“, – kalba I. Šukaitienė.