Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas 2022 m. didėjo nerimą keliančiu tempu

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr. "Canva" nuotr.

JAV nacionalinės vandenyno ir atmosferos administracijos (National Oceanic and Atmospheric Administration, NOAA) duomenys rodo, kad nors rekordinė temperatūra, dažnėjantys potvyniai ir audros sukelia daugybę mirčių ir pražūtingus padarinius visoje planetoje, žmonija nesugeba sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, o jos stipriai gilina klimato krizę, praneša „The Guardian“.

NOAA duomenimis 2022 m. anglies dioksido (CO2), metano ir azoto oksido kiekis atmosferoje sparčiai didėjo. Šios dėl žmogaus veiklos išsiskiriančios ŠESD labiausiai prisideda prie klimato kaitos.

Anglies dioksido kiekis 11 metų iš eilės didėjo daugiau nei dviem milijoninėmis dalimis (anglies dioksido koncentracija atmosferoje vertinama milijoninėmis dalimis – ppm – parts per million). Tai didžiausias nuolatinis CO2 kiekio didėjimo tempas nuo tada, kai prieš 65 metus buvo pradėtas vykdyti monitoringas.

CO2 kiekis atmosferoje šiuo metu yra 50 proc. didesnis nei prieš industrializaciją.

2022 m. metano kiekio padidėjimas buvo ketvirtas didžiausias padidėjimas nuo 1983 m., kai buvo pradėti fiksuoti duomenys. Po rekordinio padidėjimo 2021 ir 2022 m. dabar jis vidutiniškai siekia 1912 milijardines dalis (ppb – parts per billion).

Metanas yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių yra mažiau nei CO2, tačiau jos daug greičiau šildo Žemės atmosferą ir šiandien yra susijusios su maždaug 25 proc. visų ŠESD sulaikomos šilumos.

Šiuo metu metano kiekis atmosferoje yra daugiau nei 2,5 karto didesnis nei prieš industrializaciją.

Metano dujos į aplinką gali išsiskirti iš tokių natūralių šaltinių kaip pelkės, ugnikalniai, vandenynai ir kt. Vis dėlto didelė dalis šių dujų į atmosferą išmetama dėl žmogaus vykdomos veiklos – ūkininkavimo, išgaunant naftą bei gamtines dujas, iš sąvartynų ir kt.

Azoto oksido – trečių pagal reikšmingumą žmogaus išmetamų ŠESD – kiekis šiuo metu yra 24 proc. didesnis nei prieš industrializaciją, pernai jis padidėjo 1,25 milijardine dalimi.

Iškastiniu kuru varomos transporto priemonės (automobiliai, autobusai, sunkvežimiai, žemės ūkio technika) yra pagrindinis azoto oksido, kuris kenkia žmonių sveikatai ir vandens telkiniams, šaltinis. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais azoto oksido kiekis labiausiai didėjo dėl sintetinių trąšų naudojimo ir gyvulių mėšlo iš pramoninės žemdirbystės.

„2022 m. NOAA mokslininkų surinkti stebėjimai rodo, kad išmetamų ŠESD kiekis toliau grėsmingai didėja ir atmosferoje išliks tūkstančius metų“, – sakė NOAA administratorius Rickas Spinradas.

Mokslininkai jau dešimtmečius perspėja apie katastrofiškas pasekmes, tačiau reikšmingi klimato kaitos veiksmai, kuriais siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir kitą kenksmingą žmogaus veiklą, buvo atidėliojami ir stabdomi iš esmės dėl naftos ir dujų pramonės, žemės ūkio ir ktitų sektorių.

Praėjusį mėnesį Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, kurią sudaro žymiausi pasaulio klimato mokslininkai, pateikė galutinį įspėjimą dėl didėjančio išmetamų ŠESD kiekio, dėl kurio pasaulis atsidūrė ant negrįžtamos žalos slenksčio. Pabrėžiama, kad ją gali sustabdyti tik greiti ir drastiški pokyčiai.

Griežtas įspėjimas nuskambėjo praėjus savaitei po to, kai Joe Bideno administracija patvirtino daugelį dešimtmečių truksiantį Willow naftos plėtros projektą Aliaskoje, kuris išskirs milijonus tonų ŠESD.

Video