Iš esmės neveikiant draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės, ūkininkų atstovai ir ministerija tariasi, kaip griežtinti žemės įsigijimo tvarką. 

Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ministerijos parengti įstatymų pakeitimai bus koreguojami atsižvelgus į ūkininkų ir kitų socialinių partnerių pastabas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad pakeitimams priešinasi stambūs ūkininkai, suinteresuoti toliau supirkinėti žemes. Anot jo, tai nacionalinio saugumo klausimas.

„Išklausėme, buvo ir racionalių, konstruktyvių pastabų ir siūlymų, buvo daug ir emocijų, bet toliau nuspręsta, kad atsižvelgsim į tas pastabas, kurios konstruktyvios, šiek tiek koreguosim projektus, tas užtruks, tikėtina, ir po to teiksime antram raundui“, – BNS trečiadienį sakė D. Dudutis, antradienį susitikęs su žemdirbių atstovais. 

„Jei nerasime kompromiso, galima bus likti prie dabartinio varianto, kuris yra racionalesnis, o jei matysime, kad kažkuris kitas kelias racionalesnis ir priimtinas visiems, vykdysime gilesnį poveikio vertinimą ir tolesnį derinimą su visomis institucijomis“, – pridūrė jis. 

Anot viceministro, tikėtina, kad procesas gali užtrukti iki pusmečio. 

Pasak D. Dudučio, susitikime siekta išsiaiškinti, ar žemdirbių atstovų nuomone, papildomi apribojimai turės daugiau naudos, ar žalos, nes atsiras ir papildoma administracinė našta.

„Viena vertus, pakeitimai reikalingi, jei norim viską užkardyt, kita vertus, kai atsiranda daug papildomų trikdžių, gali turėti neigiamos įtakos žemės ūkio rinkai“, – sakė viceministras.

Tuo metu susitikime dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, jog tvarką būtina griežtinti, o  labiausiai įstatymo pakeitimams priešinasi stambaus agroverslo atstovai. 

„Stambieji žemvaldžiai nori, kad jie būtų neliečiami ir galėtų toliau pirkti tiek žemės, kiek jie nori. Vėl skambėjo mintis, kad žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti paleidžiama laisvai prekybai. Suprask, žemės kaina kils ir ją bus galima supirkti, bet ar taip turėtų būti? Milijonieriai žemes supirks ir ūkininkai iš jų turėsis nuomotis žemę. O kas bus, jei Lietuvai nedraugiškų šalių atstovai supirks žemės? Mes būsime visiškai nuvaryti nuo savo žemės. Šis klausimas – nacionalinio saugumo klausimas, į tai žiūrėti pro pirštus negalima“, – pranešime sakė A. Svitojus.

Jis įžvelgia grėsmę, kad Lietuvoje maždaug 1 proc. žemės savininkų valdo maždaug 27 proc. žemės ūkio paskirties žemės.

Ministerijos siūlomais Civilinio Kodekso ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais siūloma drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.

Siūloma keisti valstybinės žemės sklypų nuomos taisykles – nuomos teisė galėtų būti perleidžiama kitiems asmenims ne tik, kai sklypas išnuomotas aukcione arba perleidžiami jame esantys statiniai, įrenginiai, bet ir kai ūkis perleidžiamas giminaičiams.

2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, o 2020 metais šis skaičius išaugo dar šimtu.