Aliaskos žuvų kroviniai Europoje stringa: pasekmes gali pajusti ir Lietuvos perdirbėjai

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Nauji ES CATCH dokumentavimo reikalavimai gali apsunkinti Aliaskos žuvų ir jūros gėrybių, ypač laukinių lašišų, importą į Europą. JAV sektoriaus organizacijų teigimu, dėl sudėtingų žuvininkystės produktų atsekamumo procedūrų vėluoja kroviniai ir auga verslo išlaidos. Tai aktualu ir Lietuvos žuvų perdirbėjams. Dėl šių vėlavimų ir papildomų sunkumų galiausiai didėja kainos galutiniams vartotojams.

Siekdama sustabdyti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą, Europos Sąjunga šiemet pradėjo taikyti privalomą skaitmeninę laimikio sertifikavimo sistemą CATCH. Tikslas abejonių nekelia, tačiau, JAV žuvininkystės sektoriaus organizacijų teigimu, praktikoje CATCH sistema trikdo ir teisėtai sužvejotos produkcijos tiekimą, o įmonės patiria didelių papildomų išlaidų. Tai veikia ir žuvį perdirbančias Baltijos šalių įmones.

Kuo naudinga CATCH sistema

Nuo šių metų sausio 10 d. į ES įvežamiems žuvininkystės produktams taikoma skaitmeninė laimikio sertifikavimo sistema CATCH. Sistema skirta padėti kovai su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, prisidėti prie jūrų biologinės įvairovės apsaugos ir supaprastinti ES importo kontrolės procedūras. Importas sudaro 70 % ES suvartojamų žuvininkystės produktų, todėl jo atsekamumas, pasak Komisijos, svarbus kovai su NNN žvejyba, nes padeda sumažinti riziką, kad į ES rinką pateks neteisėtai sugauti produktai.

Kai dokumentai sustabdo krovinius

2026 m. rugsėjį Ramiojo vandenyno jūrų gėrybių perdirbėjų asociacija (angl. Pacific Seafood Processors Association, PSPA), Aliaskos jūrų gėrybių rinkodaros institutas (angl. Alaska Seafood Marketing Institute, ASMI), Jūroje perdirbančių įmonių asociacija (angl. At-sea Processors Association, APA) paskelbė baltąją knygą „ES pastangų kovotisu neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba stiprinimas: kodėl būtina reformuoti CATCH sistemą“ (angl. „Advancing EU Efforts to Combat IUU Fishing: Why CATCH Needs Reforms“). Dokumente išdėstytos su sistemos veikimu susijusios problemos ir siūlomi praktiniai pakeitimai. Prie raginimo reformuoti CATCH sistemą prisijungė ir JAV Nacionalinė jūrų gėrybių asociacija (angl. National Seafood Association). 

Dokumente aprašomi reikšmingi sutrikimai, kilę įgyvendinant CATCH sistemą. Vienu atveju dėl dokumentacijos problemų, susijusių su dviem per Nyderlandus gabentomis siuntomis, sutriko maždaug 16 000 tonų Aliaskos žuvų ir jūrų gėrybių gabenimas. Dėl vėlavimų Aliaskos logistikos įmonė patyrė šimtus tūkstančių JAV dolerių tiesioginių išlaidų, papildomų išlaidų turėjo su šiomis siuntomis susijusios JAV žuvininkystės įmonės.

Šių metų balandžio pabaigoje Danijoje buvo sulaikyta apie 600 metrinių tonų (MT) JAV jūrų gėrybių, gabentų 32 konteineriuose. Patikslinus dokumentus, 125 tonų produkcijos išleista. Tačiau likusios 475 tonos buvo laikomos muitinės šaldymo sandėlyje, kol nagrinėjami patikslinti dokumentai. Produkcijos saugojimo išlaidos siekė šimtus tūkstančių dolerių. Didelės išlaidos susidarė ir dėl mokesčių, taikomų pakartotinai pateikiant dokumentus.

Dėl vėluojančio produkcijos pristatymo prastėja santykiai su klientais. Perdirbimo dokumentų rengimas ir tikslinimas taip pat reikalauja daug darbuotojų laiko tiek JAV žuvų perdirbimo įmonėse, tiek ES klientų bendrovėse.

„Tai nėra teorinės problemos, – sakė Aliaskos jūrų gėrybių rinkodaros instituto vykdomasis direktorius Jeremy Woodrow. – Kai tūkstančiai tonų teisėtai sužvejotų žuvų ir jūrų gėrybių laikoma sandėliuose, o įmonės patiria didelių papildomų išlaidų, akivaizdu, kad būtina tobulinti sistemos įgyvendinimą. Europos Sąjunga turi sukurti veiksmingesnę sistemą, kuri užtikrintų žuvų ir jūrų gėrybių tiekimo grandinės patikimumą, tačiau kartu be reikalo nevaržytų teisėtos prekybos šiais produktais.“

Kokios problemos trukdo sklandžiam CATCH sistemos darbui?

Pirma problema: JAV žuvininkystės organizacijų vertinimu, ES CATCH sistema nepritaikyta žvejybos sektoriams, kuriuose produkcija intensyviai perdirbama ir gaminama iš skirtingų laivų laimikių. Aliaskos lašišų žvejybos sektoriaus tiekimo grandinė yra viena sudėtingiausių dėl didelio dalyvių skaičiaus ir plačios geografinės žvejybos teritorijos.

Per tris mėnesius apie 7 500 smulkių žvejybos laivų perdirbėjams pristato 250 000 metrinių tonų lašišų. Perdirbimo įmonėse žuvys rūšiuojamos, grupuojamos, iš jų gaminami keli produktai. Galiausiai eksportui skirtos produkcijos partijos sudaromos sujungiant kelių perdirbimo įmonių pagamintus jūrų gėrybių produktus. Dėl tokio gamybos proceso neįmanoma tiksliai nustatyti,kokią dalį kiekvieno galutinio produkto sudaro konkretaus žvejybos laivo žaliava.

Antra problema:  svorio duomenys. CATCH sistema grindžiama prielaida, kad NNN žvejybos produktus galima nustatyti pagal galutinės produkcijos svorio (išeigos) nukrypimus nuo deklaruoto žaliavos, t. y. sugautų žuvų, svorio. Tačiau produkcijos išeiga labai skiriasi (kai kuriais atvejais net iki 100 proc.), priklausomai nuo gaminamo produkto rūšies bei žuvų dydžio, lyties ir kokybės. 

Be to, atsakingi gamintojai, kurie sugeba efektyviai panaudoti teisėtai sugautas žuvis, pasiekdami didesnę, nei tikėtasi, produkcijos išeigą ir panaudodami daugiau žuvies dalių, gali būti klaidingai įtariami savo produktų gamyboje naudojantys NNN sužvejotas žuvis. 

Baltosios knygos autorių teigimu, kai kurie produktai (statomaisiais tinklais vykdomos žvejybos produkcija ir šalutiniai produktai, tokie kaip žuvų miltai) neįtraukiami į CATCH duomenų teikimą, todėl dalis į ES gabenamų siuntų gali stokoti išsamių duomenų apie gamybai panaudotą žaliavą, pagamintą produkciją arba abu šiuos rodiklius.

Trečia problema: baltosios knygos autorių vertinimu, CATCH sistema siekiama įvertinti žuvininkystės produktų teisėtumą reikalaujant pernelyg daug duomenų apie laimikį ir produkcijos gamybą, nepakankamai atsižvelgiant į konkrečiame žvejybos sektoriuje veikiančią valdymo sistemą, stebėseną ir teisės aktų laikymosi kontrolę. Dėl to nustatomi daug išlaidų reikalaujantys atskaitomybės įpareigojimai, kurie menkai prisideda prie NNN žvejybos prevencijos.

JAV žvejybos sektoriuje naudojama visapusiška žvejybos valdymo ir teisės aktų laikymosi užtikrinimo sistema, kuri suteikia daug galimybių užkirsti kelią NNN sužvejotų žuvų patekimui į tiekimo grandinę.

Gali padidėti kainos ir sumažėti jūrų gėrybių produktų Europoje

JAV žuvininkystės sektoriaus organizacijų vertinimu, CATCH sistema trikdo rinkų veiklą ir didina išlaidas, kurios kai kuriais atvejais viršija pačios produkcijos komercinę vertę. Remiantis sektoriaus atstovų atlikta tipinės siuntos analize, CATCH reikalavimams įvykdyti reikėtų maždaug 3 000 atskirų produkcijos įrašų, o net ir apibendrinus duomenis pagal laimikį surenkančius ir į krantą gabenančius laivus, jų vis tiek reikėtų kelių šimtų. Kiekvieną  tektų atskirai patvirtinti ir rankiniu būdu įvesti į sistemą. 

Tam reikėtų gerokai padidinti administracijos darbuotojų skaičių. Be to, siekdamos nustatyti, kokia kiekvieno žvejybos laivo laimikio dalis panaudota galutiniams produktams pagaminti, įmonės gali būti priverstos pertvarkyti gamybos procesus: atskirai laikyti žuvis bei tarpinius perdirbimo produktus ir juos sverti. Didelės papildomos išlaidos galiausiai tektų ES pirkėjams ir vartotojams.

Baltosios knygos autorių vertinimu, CATCH reikalavimai taip pat gali mažinti paskatas kuo visapusiškiau panaudoti sugautas žuvis. Siekdami laikytis sistemos reikalavimų, perdirbėjai turėtų mažinti produkcijos išeigą. Tais atvejais, kai atsekamumo ir atskaitomybės išlaidos viršytų produkto vertę, įmonės galėtų nukreipti produkciją į ES nepriklausančių šalių rinkas arba atsisakyti tam tikrų produktų gamybos Europos rinkai.

Pranešama, kad kai kurie gamintojai, siekdami padengti su ES CATCH reikalavimais susijusias išlaidas, pradėjo taikyti papildomus mokesčius į ES rinkas parduodamai produkcijai.

Aktualu ir Lietuvai

Su CATCH sertifikavimo sistema susiję trikdžiai gali paveikti Aliaskos žuvų ir jūrų gėrybių prekybą su ES. Tai aktualu ir Baltijos šalių žuvų perdirbimo įmonėms. Aliaskos lašišos yra viena iš svarbių žaliavų regiono perdirbėjams. Baltijos šalių importuojami produktai yra perdirbami vietoje ir vėliau gali būti tiekiami į kitas Europos rinkas. Todėl bet kokios papildomos kliūtys, vėlavimai ar išlaidos, trikdančios importą iš Aliaskos, atsiliepia Baltijos šalių perdirbėjams bei jų klientams Europoje.

Žuvų perdirbimo sektorius svarbus Lietuvos ekonomikai tiek dėl sukuriamos produkcijos vertės, tiek dėl darbo vietų. Apie 90 proc. Lietuvos žuvų perdirbimo sektoriuje naudojamų žuvų ir jūrų gėrybių yra importuojama. Pagrindinės perdirbamos žuvų rūšys – lašišos, silkės ir menkės.

Aliaskos jūrų gėrybių rinkodaros institutas (ASMI) Lietuvą įvardija kaip vieną svarbiausių Aliaskos žuvininkystės produkcijos importo rinkų Europos Sąjungos regione. Klaipėdos uostas yra svarbus logistikos centras: Lietuva importuoja rudagalvių menkių faršą, surimį ir laukines Aliaskos lašišas, kurios čia perdirbamos, o dalis produkcijos eksportuojama į kitas ES šalis.

ASMI pateiktais duomenimis, 2025 m. iš Aliaskos į Lietuvą eksportuota 22 329 tonos žuvų ir jūrų gėrybių, kurių vertė siekė 96,4 mln. JAV dolerių. Palyginti su 2024 m., eksporto kiekis išaugo apie 23 proc., o vertė – apie 21 proc. Didžiausią Aliaskos eksporto į Lietuvą dalį 2025 m. sudarė rudagalvių menkų produktai. Surimio eksportuota 10 799 tonos (už 27,8 mln. JAV dolerių), tai apie 6 % daugiau pagal kiekį ir apie 9 % daugiau pagal vertę nei 2024 m. Lašišų ir jų produktų eksportuota 2 980 tonų už 35,0 mln. JAV dolerių.

Svarbu tai, kad reikšminga dalis į Lietuvą atgabenamų Aliaskos žuvų ir jūrų gėrybių vėliau perdirbama ir reeksportuojama į kitas rinkas. Todėl šie eksporto į Lietuvą rodikliai neatspindi vien vietinio vartojimo.

Žuvininkystės sektoriaus organizacijos ragina imtis praktinių reformų

„Europos žuvininkystės įmonės visapusiškai remia kovą su NNN žvejyba, tačiau CATCH sistema turi būti praktiškai įgyvendinama, – sakė organizacijos „Seafood Europe“ generalinė sekretorė Katarina Sipic. – Kai teisėtai sužvejota produkcija vėluoja arba yra sulaikoma dėl dokumentacijos reikalavimų, neatspindinčių šiuolaikinės žvejybos veiklos ypatumų, pasekmes jaučia ne tik tarptautiniai tiekėjai, bet ir Europos įmonės bei vartotojai.“

Aliaskos žuvininkystės sektorius siūlo sistemą tobulinti.

  • Taikyti rizika grindžiamą požiūrį, pripažįstant šalis ir žvejybos sektorius, kuriuose veikia stiprios nacionalinės licencijavimo, stebėsenos, laimikių apskaitos ir teisės aktų laikymosi kontrolės sistemos.
  • Leisti apibendrinti duomenis komerciniu požiūriu reikšminguose etapuose, pavyzdžiui, perdirbimo įmonėse, užuot reikalavus praktiškai neįgyvendinamo kiekvieno žvejybos laivo laimikio atsekamumo sudėtingose gamybos grandinėse.
  • Peržiūrėti nepatikimus masės balanso ir perdirbimo deklaracijų reikalavimus, kurie tiksliai neatspindi sugauto laimikio ir galutinių žuvų bei jūrų gėrybių produktų kiekio tarpusavio ryšio.
  • Pagerinti skirtingų informacinių sistemų sąveikumą, sudarant galimybes vienu metu įkelti didelius duomenų kiekius, naudoti standartizuotus duomenų formatus ir automatiškai keistis duomenimis.

Siūloma pratęsti CATCH sistemos įgyvendinimo terminą, kad JAV ir ES institucijos, žuvininkystės sektoriaus atstovai bei importuotojai galėtų atlikti skaidrius, konkretiems žvejybos sektoriams pritaikytus bandymus ir parengti praktiškai įgyvendinamus sprendimus. Taip pat siūloma įsteigti oficialią JAV ir ES valdžios institucijų bei žuvininkystės sektoriaus atstovų darbo grupę.

Video