Kalniškės miškuose pasirodė kelmučiai: grybautojai krepšius pripildo per valandą

Jau miškuose pasirodė kelmučiai, o kai jų randi – tuščiu krepšiu namo nepareisi. Ir ne tik baravykai ar voveraitės keliauja į grybautojų sandėliukus žiemos atsargoms, bet ir kelmučiai, kurie ypač skanūs sūdyti.

Dzūkai renka ir juos. Kalniškėje kelmai aplipo kelmučiais – tik pjauk kepurėles ir nešk namo.

Šeimininkės verda, kepa, marinuoja, sūdo tik gražias, nedideles kepurėles, nes peraugę kelmučiai netinka.

Aušra Novikienė prisirinko ne tik voveraičių, baravykų, raudonikių – pjovė ir kelmučius. Džiaugiasi suradusi didžiules kelmučių kolonijas.

Tiesa, svarbu jų nesumaišyti su nuodingais grybais, kurie labai panašūs į valgomuosius kelmučius. Kelmučiai – su „sijonėliais“: tokius galima drąsiai dėti į krepšį. Ne visada buvo vertinami, tačiau dabar išgyvena atgimimo laikus: juos savo įmantriems patiekalams naudoja net virtuvės meistrai, mat šie grybai suteikia patiekalams ypatingą riešutinį poskonį. Be to, dėl savo formos, kuri išlieka net marinavus ar užsūdžius, jie labai tinka patiekalų puošybai.

O suradęs kelmučių kolonijas ant išvirtusių medžių ar kelmų gali būti garantuotas – pareisi su pilnu krepšiu.

Tačiau viena mintis nustelbia grybautojų džiaugsmą: kelmučiai – tikrieji rudens pranašai, o vasara jau liko tik prisiminimuose.

Dineta Babarskienė ("Dzūkų žinios")