2023–ieji ūkininkams nepašykštėjo išbandymų. Ypač sunkus metas buvo gyvulininkystės sektoriui. Metai prasidėjo pieno krize, o už poros mėnesių kailinių žvėrelių augintojai išgirdo nuosprendį, kad jų verslai už poros metų bus uždaryti. Nors metai buvo tarsi amerikietiški kalneliai, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus sako, kad šiemet žemdirbiams pavyko susitelkti ir suremti pečius ginant bendrus interesus.  

Pienininkams itin sudėtingi metai

Tai, kad šie metai buvo lydėti pakilimų ir nuosmukių sutinka dr. A. Svitojus. Jis prisimena, kad jau pirmieji mėnesiai nepašykštėjo sunkumų pienininkams. „Metai prasidėjo su gausybe iššūkių. Visi pamename prasidėjusią pieno krizę, vasario mėnesį pieno gamintojai žmonėms dalino pieną reaguodami į rekordiškai kritusias pieno supirkimo kainas. Ūkininkai protestavo, žmonėms nemokamai dalino pieną. Tuomet situacija buvo tikrai įtempta, reikėjo kartu ieškoti sprendimų. Tiek šiuo, tiek ir kitais klausimais teko nemažai dirbti su ministerijomis, Europos Komisija. Galiausiai išeita iš gilios duobės, tačiau pasekmės šiame sektoriuje juntamos, karvių bandas mažino nemažai ūkių“, – apgailestavo ŽŪR pirmininkas.

Pasak jo, ne vienas šalies pieno gamintojas norėtų tokios tvarkos, kuri galioja Ispanijoje, Airijoje, Kanadoje, kai už superkamą pieną mokama kaina neturėtų būti žemesnė už savikainą. „Daugelis šalių savo įstatymus sureguliuoja taip, kad ūkininkai būtų labiau apsaugoti, o kartu būtų palaikomas ir gyvybiškai svarbus sektorius, šiuo atveju – gyvulininkystė. Lietuvoje gyvulių auginimas visada buvo prioritetas, nuo seno garsėjame kaip gyvulių augintojų kraštas. Jeigu to neišlaikysime, prarasime dalį savo identiteto. Mes nebūsime grūdininkystės kraštu, nes tiesiog neturime tiek derlingų žemių kaip kitos Europos šalys, todėl turime dėti visas pastangas, kad pieninės karvės, kiaulės ir kiti gyvūnai kaime išliktų“, – įsitikinęs dr. A. Svitojus.

Niekas neprarasta

Ne tik pieno ūkiams, bet ir kailinių žvėrelių augintojams šie metai buvo sunkūs. Nokdauną patyrė kailinių žvėrelių fermos, Seimui priėmus įstatymą, kad nuo 2027 metų Lietuvoje kailinių žvėrelių verslas bus uždraustas. „Seimas apsisprendė drausti verslą, kuris kaime sukūrė daug darbo vietų. Tačiau gyvename su viltimi. Kitais metais keisis valdžia Lietuvos Seime, pokyčiai laukia ir Europos Parlamente, todėl niekas neprasta, tikimės, kad nauja valdžia su didesniu jautrumu atsigręš į kaimo problemas“, – vylėsi ŽŪR pirmininkas.

Daugiamečių pievų atkūrimo klausimas negali būti sprendžiamas dirbtinai

Pavasarį taip pat netrūko sumaišties prasidėjus pasėlių deklaracijoms. Buvo įvesta nemažai naujovių, sukurtos ekoschemos žemdirbiams kėlė daug neaiškumų.

Daugiau klausimų nei atsakymų šiais metais ūkininkai turėjo ir dėl daugiamečių pievų atkūrimo klausimo. 2023 m. sumažėjus daugiamečių pievų santykiui daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu, atsirado prievolė atkurti daugiametes pievas pareiškėjams, kurie, remiantis trejų ankstesnių metų paraiškų duomenimis, suarė ar kitaip pakeitė daugiametes pievas. Nacionalinė mokėjimo agentūra nuo gruodžio 13 d. apie tai pradėjo informuoti pareiškėjus individualiais pranešimais. Pareiškėjas, Daugiamečių pievų atstatymo žemėlapyje nustatęs, kad suartas plotas yra jo deklaruojamas, gali matyti, koks yra suarto ploto dydis ir kokią suarto ploto dalį reikėtų atkurti. Tai padaryti reikia iki 2024 metų savo paraiškos pateikimo dienos, o ne iki bendro paraiškų priėmimo laikotarpio pradžios.

Tačiau dr. A. Svitojus atviras – atkurti daugiametes pievas be gyvulių netikslinga. „Dirbtinai atstatyti pievas įmanoma, tačiau mes turime turėti ilgalaikį tikslą – saugoti šiuos plotus, kurie būtų tikslingai išnaudojami auginant gyvulius. Jei to nebus – maža naudos iš pievų atstatymo. Turime parengti tokias priemones, kurios būtų nukreiptos į gyvulininkystės išlaikymą ir plėtrą. Pievos gali ir turi pasitarnauti šio gyvybiškai svarbaus sektoriaus išlaikymui, o ne žaliosios trąšos gamybai“, – neabejoja pašnekovas.

Būtina rengti prognozes

Šie metai taip pat pirmieji kuomet vykdomas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas. Dr. A. Svitojus pripažino, kad šis dokumentas iš esmės buvo parengtas gerai, tačiau jis pasigedo parengtos analizės ir prognozių, kurios aiškiai parodytų kokį rezultatą turėtų duoti numatytos priemonės skatinant ūkininkus ir jų gamybą. „Dabar jau matome, kad kai kurios numatytos priemonės visiškai neatitiko numatytų tikslų ir norėto poveikio nepadarė, – kalbėjo jis pabrėždamas, kad parengta strategija turi būti reguliariai peržiūrima ir tobulinama. – Už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Janušas Voicechovskis yra ne kartą minėjęs, kad šis dokumentas turėtų būti tikslinamas šalyse pagal poreikį, prireikus net ir kartą per pusmetį. Todėl turime nuolat sekti situaciją, stebėti kaip veikia pasiūlytos priemonės, konsultuotis su ūkininkais, burtis į diskusijas ir teikti konstruktyvius siūlymus kaip būtų galima tobulinti Strateginį planą.“

Parama turi garantuoti stabilumą

ŽŪR pirmininkas pabrėžė, kad kuriamos žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos, o kartu su ja parengtomis priemonėmis, teikiama parama, ūkininkams tai turi garantuoti stabilumą. Pasak jo, vis dar daug kalbama, kad reikia remti šeimos ūkius, mat jie kuria didelę pridėtinę vertę, kuria darbo vietas kaime, palaiko regionų gyvybingumą. „Tačiau turime būti atviri ir pripažinti, kad mūsų šeimos ūkius pasiekia tik maždaug pusė lėšų nuo tų, kurias gauna mūsų kaimynai lenkai ar vengrai, čekai. Taip pat Lietuvoje mokama parama už pirmuosius hektarus yra gerokai mažesnė nei minėtose šalyse. Labai apmaudu, kad mes niekaip neapribojame stambių žemės ūkio korporacijų plėtimosi. Būtina sudėti saugiklius, kurie apsaugotų smulkesnius ūkius. Šiemet dėjome daug pastangų, kad parama pasiektų daugiau šeimos ūkių, tų, kuriems parama iš tiesų reikalinga. Kitąmet toliau dirbsime tam, kad šeimos ūkius pasiektų gausesnis finansavimas. Tai yra vienas svarbiausių mūsų veiklos prioritetų kitais metais“, – akcentavo ŽŪR pirmininkas.

Dr. A. Svitojus priminė, kad šiemet politikai išgirdo šeimos ūkių ir jaunųjų ūkininkų raginimus atkreipti dėmesį ir į spragas esančias žemės įsigijimo įstatyme. Ūkininkai jau kuris laikas pastebi, kad galiojantis įstatymas pilnas spragų, verslininkai išmoko rasti landas ir taip savo rankose sukaupė žemių plotus didesnius nei 500 ha. Nors tai kurį laiką buvo tarsi vieša paslaptis, regis, Žemės ūkio ministerija drauge su Aplinkos ministerija pagaliau išgirdo žemdirbių savivaldos organizacijas. Išanalizavę susidariusią situaciją jie imasi lopyti paliktas skyles įstatyme. „Darbo nusimato daug, būtina telkti jėgas, stebėti kaip bus taisomas šis įstatymas. Jis kertinis norint sustabdyti stambių žemvaldžių plėtrą“, – tikino ŽŪR lyderis.

Prie ŽŪR prisijungė žemaitukų augintojai

ŽŪR pirmininkas pabrėžė, kad šie metai buvo itin darbingi, organizacijos buvo aktyvios, teikė siūlymus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros planui, o organizacijų nariai įgyvendino projektus, diegė inovacijas, organizavo socialines ir kultūrines veiklas Lietuvos kaime. Šiuo metu ŽŪR jungia 40 skirtingų žemdirbių, kaimo savivaldos organizacijų. Šių metų liepą prie ŽŪR prisijungė Žemaitukių arklių augintojų asociacija (ŽAAA). Ši bendruomenė turi glaudžią istoriją su ŽŪR. ŽAAA buvo ŽŪR atkuriamojo prezidiumo narė, o 1997 m. prof. Juozas Šveistys buvo išrinktas ŽŪR Arklininkystės komiteto pirmininku. Buvo laikotarpis, kai žirgininkai atitrūko nuo ŽŪR veiklos. Tačiau Asociacijos vadovybei nusprendus, kad norima siekti daugiau, o tai lengviau padaryti suvienijus jėgas, organizacijoje priimtas sprendimas vėl tapti ŽŪR nariais.

„Smagu, kad žemaitukų augintojai žiūri ta pačia kryptimi kaip ir mes. Tikiu, kad drauge nuveiksime tikrai nemažai“, – pažymėjo A. Svitojus.

ŽŪR pirmininką taip pat džiugina tai, kad šiemet nemažai ŽŪR narių atsinaujino, organizacijos išsirinko naują vadovybę, pirmininkus.

„Nemaža dalis mūsų narių atnaujino savo vadovybę, atėjo nemažai jaunų, ambicingų ir darbingai nusiteikusių žmonių, lyderių. Labai svarbu, kad organizacijose nebūtų sąstingio, ateitų nauji žmonės su šviežiomis idėjomis. Kalbant apie mūsų narius, galiu pasidžiaugti naująja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktore Indre Lukoševičiene – ji veikli, organizuota ir darbui atsidavusi specialistė. Taip pat daug naujų veidų matome Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungoje. Jauni ir perspektyvūs žmonės nori dirbti ir gyventi kaime, nemažai jų įsitraukia ir žemdirbių savivaldą. Žinoma, jaunimo žemės ūkyje turėtų būti dar daugiau, tikiuosi, kad ši veikli ir gerai organizuota sąjunga, kuri, viliuosi, įtrauks daugiau veiklių žmonių į savo veiklas. Didelį iniciatyvumą demonstruoja ir Vietos veiklos grupių tinklas. Išrinkta nauja vadovė Helena Naglazienė nei kiek neatsilieka nuo ankstesniosios pirmininkės Kristinos Švedaitės. Jų dėka keliami ne tik ūkininkams, bet ir visam kaimui, kaimų verslams ir iniciatyvoms regionuose svarbūs klausimai“, – ŽŪR narių aktyvumu džiaugėsi pirmininkas dr. A. Svitojus.