Europos Komisija (EK) siūlo suteikti papildomą finansavimą ES ūkininkams, kurie nukentėjo nuo nepalankių klimato sąlygų, išaugusių ūkių sąnaudų ir įvairių su rinka bei prekyba susijusių problemų. Naujajame paramos pakete numatoma 330 mln. eurų parama 22 valstybėms narėms.

Lietuvos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Portugalijos, Slovėnijos, Suomijos ir Švedijos ūkininkams numatoma skirti 330 mln. eurų paramos iš BŽŪP biudžeto. Pažymėtina, kad šalys šią ES paramą gali papildyti nacionalinėmis lėšomis iki 200 proc.  Dėl šios paramos priemonės patvirtinimo valstybės narės balsuos kitame Tarybos posėdyje.

Be šios finansinės paramos, Europos Komisija siūlo leisti didesnius išankstinius mokėjimus iš BŽŪP lėšų. Nuo spalio vidurio ūkininkai galėtų gauti iki 70 proc. tiesioginių išmokų ir 85 proc. kaimo plėtrai skirtų išmokų. Valstybės narės taip pat turės galimybę iš dalies pakeisti savo BŽŪP strateginius planus, kad BŽŪP lėšos būtų nukreiptos į investicijas, kurios atkuria gamybos potencialą po sunaikintų pasėlių, ūkinių gyvūnų praradimo ir dėl nepalankių klimato reiškinių.

Birželio 26 d. jau patvirtintas 100 mln. EUR paramos paketas Bulgarijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos ūkininkams, kadangi šių šalių ūkininkai nukentėjo nuo didelio tam tikrų žemės ūkio maisto produktų importo iš Ukrainos. Bulgarijai skirta 9,77 mln. eurų, Vengrijai – 15,93 mln. eurų, Lenkijai – 39,33 mln. eurų, Rumunijai – 29,73 mln. eurų, Slovakijai – 5,24 mln. eurų.

Parama turi būti skirta valstybėms narėms iki 2023 m. gruodžio 31 d.