Keturias dienas – tiek ūkininkai gavo vilties, kad galbūt jiems nereikės atkurti daugiamečių pievų. Po Lietuvos ūkininkų protestų, kuriuose žemdirbiai reikalavo valdžios išspręsti daugiamečių pievų problemą, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) buvo sustabdžiusi reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Tačiau džiaugsmas truko neilgai.

Penktadienį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išplatino pranešimą, esą buvo prašiusi išsamaus teisinio Europos Komisijos (EK) išaiškinimo dėl daugiamečių pievų atkūrimo. Atsakymas jau yra.

Jame nurodoma, jog žolinė danga, kuri penkerius metus nebuvo nei ariama, nei dirbama ar pakeista kitomis kultūromis, nepriklausomai nuo to, buvo anksčiau sėjomainos dalis ar ne, po 5 metų deklaravimo privalo tapti daugiamete pieva (DGP).

„EK pažymėjo ir tai, kad nacionaliniais teisės aktais apibrėžti sėjomainos termino nereikalaujama, o net ir apibrėžus, kaip buvo siūloma, tai nebūtų sprendimas, nes sėjomainos sąvoka visoms šalims narėms taikoma vienodai – žolės pakeitimas kitais augalais“, – teigiama ŽŪM pranešime.

Be to, rašte pabrėžta, kad valstybė narė negali vienašališkai nuspręsti, jog minimalus laikotarpis, per kurį pieva nenaudojama sėjomainai, kol ji virsta DGP, galėtų būti ilgesnis nei 5 metai.

„Taigi, Lietuva, įgyvendindama reglamentinę nuostatą dėl daugiamečių pievų apibrėžimo ir referencinio dydžio apskaitymo, tai darė pagal privalomus ES teisės aktus, kurie nesuteikia galimybių platesnėms interpretacijoms Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane, – skelbia ŽŪM. – Primename, kad Žemės ūkio ministerija Strateginiame plane yra suplanavusi naujas priemones, kurios didintų daugiamečių pievų deklaravimo patrauklumą, sudarant galimybes jas atnaujinti neariminiu būdu, taip išsaugant prievolę išlaikyti tokias pievas“.

Žemės ūkio ministro klausimai ir EK atsakymai yra čia.