Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis vykdo susirgimus žmonėms ir gyvūnams galinčių sukelti bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimus bei stebėseną. Tyrimų rezultatai teikiami Europos maisto saugos tarnybai (EFSA), kuri kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru apibendrina ir analizuoja pateiktus duomenis. Tai padeda ne tik pamatyti bendras antibiotikų naudojimo veterinarijoje tendencijas Europoje, tačiau ir kurti bei tobulinti veiksmų strategijas šalyse.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kaip ir kitų ES šalių atsakingos institucijos, įgyvendina nacionalinę antimikrobinio atsparumo mažinimo strategiją, pagal kurią griežtai kontroliuoja tiek antimikrobinių medžiagų gamybą, tiek ir jų tiekimą į rinką, naudojimą gyvūnams gydyti.

Pasak VMVT Veterinarinių vaistų ir pašarų skyriaus vedėjo Sigito Siriukaičio, per 9-erius vykdytos stebėsenos metus VMVT specialistai fiksuoja nuosekliai mažėjantį antibiotikų, skirtų gyvuliams gydyti, naudojimą Lietuvoje. Tai rodo mažėjantys vaistų pardavimai. Lietuva taip pat yra ir tarp 5 mažiausiai veterinarinių antibiotikų parduodančių ES šalių. Vidutinis antimikrobinių medžiagų sunaudojimas mūsų šalies veterinarijoje - 35,5 mg/kg biomasės.

„Besaikis antibiotikų naudojimas ne tik žalingas gyvūnų gydymui, nes bakterijos ilgainiui tampa atsparios ir vaistai gali nebeturėti reikiamo poveikio, antibiotikų likučiai mėsoje gali sukelti ir riziką žmonių sveikatai. Jau kurį laiką stebimos antibiotikų mažėjimo tendencijos džiugina, tačiau atsipalaiduoti negalime ir toliau didelį dėmesį skirsime ūkių kontrolei, tikrinsime parduodamos mėsos kokybę, didelį poveikį turi ir nuolatinis ūkininkų informavimas ir švietimas. Kiekvienais metais organizuojame mokymus veterinarijos gydytojams, ūkininkams, gyvūnų savininkams ir pašarų gamintojams apie racionalų, tik tikslingą antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnams, kad būtų panaudojama tik tiek antimikrobinių medžiagų, kiek jų reikia ligai gydyti“, - kalbėjo VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute yra atliekami Lietuvoje užaugintų naminių gyvūnų (t. y. naminių paukščių, kiaulių) ir mėsos produktų mėginių (pavyzdžiui: broilerių, jautienos, kiaulienos), atrinktų iš mažmeninės prekybos, bakterijų paplitimo ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimai – kas antri metai pakaitomis yra tiriami naminiai paukščiai bei kiaulės. Per metus yra  ištiriama ir atrenkama daugiau kaip 700 mėginių. 

VMVT duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja įmonių ir gyvūnų augintojų, ženkliai sumažinusių antibiotikų naudojimą ūkinių gyvūnų gydymui, ir pereinama prie „Užaugina be antibiotikų“ programos. Tuo ūkininkai prisideda, kad aplinkoje plačiai paplitusios bakterijos neturėtų galimybės įgauti atsparumo ir ypač pavojingų ligų padėję atsikratyti antimikrobiniai preparatai ilgiau išliktų efektyvūs.

EFSA ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro paskelbtoje 2019-2020 metų zoonotinių ir indikatorinių žmonių, gyvūnų ir maisto bakterijų atsparumo antibiotikams stebėsenos ataskaitoje teigiama, kad 2020 m. kampilobakteriozė buvo dažniausiai užregistruota zoonozė ES ir dažniausia per maistą plintančių žmonių ligų priežastis. Žmonių ir naminių paukščių kampilobakterijos ir toliau išlieka labai atsparios ciprofloksacinui, fluorochinolonų grupės antibiotikui, kuris dažniausiai naudojamas kai kurioms bakterinėms žmonių infekcijoms gydyti. Salmonella enteritidis yra dažniausiai žmonių susirgimus sukelianti salmonelė ir vykdant stebėseną buvo nustatyta, kad didėja šių bakterijų atsparumas chinolonų/fluotochinolonų klasės antibiotikams. Gyvūnų Campylobacter jejuni ir Salmonella Enteritidis atsparumas antibiotikams išlieka vidutinis arba didelis. Žmonių salmonelių atsparumo tetraciklinams ir ampicilinui mažėjimas buvo pastebėtas atitinkamai devyniose ir dešimtyje šalių 2016–2020 m. laikotarpiu, o tai buvo ypač akivaizdu užsikrėtus Salmonella Typhimurium. Nepaisant mažėjimo, atsparumas šiems antibiotikams vis dar išlieka didelis tiek žmonių, tiek gyvūnų bakterijose. Be to, daugiau nei pusėje ES šalių pastebėta statistiškai reikšmingo plataus spektro β-laktamazę (ESBL) gaminančios E. coli paplitimo mažėjimo tendencija tarp maistinių gyvūnų. Taip pat maistinių gyvūnų E. coli ir Salmonella atsparumas karbapenemams išlieka itin mažas.

Nors išvados ir tendencijos atitinka ankstesnių metų duomenis, COVID-19 pandemija turėjo įtakos pranešamų duomenų kiekiui, ypač susijusiam su visuomenės sveikata. Interaktyvus duomenų vizualizavimo įrankis parodo žmonių, gyvūnų ir maisto atsparumo lygius pagal ES šalis 2019 ir 2020 m.