Europos Parlamentui trečiadienį nedidele balsų persvara pritarus svarbiam biologinės įvairovės įstatymo projektui – Gamtos atkūrimo reglamentui, jį inicijavęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad oponentų argumentai buvo nepagrįsti, o papildomų išlaidų ir pareigų išsigandę ūkininkai buvo neteisingai informuoti.

„Mes gyvename tokiais laikais, kai baimė yra labai gerai parduodamas produktas viešojoje erdvėje ir, aišku, tai yra kažkokios vienos iš grupių nepasitenkinimas, tai padeda skleisti vienas ar kitas žinutes, kurti dirbtinį priešą, vienyti kažkokią vieną bendruomenę prieš kitą kartu sau žeriant politinius dividendus“, – BNS ketvirtadiedį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys V. Sinkevičius.

„Labai daug buvo netikrų žinučių, kurios buvo transliuotos ne tik žemės ūkiui, bet ir atsinaujinančiai energetikai ir galų gale bendrai įmonėms“, – pridūrė jis.

Anot EK nario, dabar yra itin svarbu informuoti suinteresuotas grupes apie reglamento turinį, paneigti emocijų sukeltas baimes.

V. Sinkevičiaus teigimu, pavyzdžiui, argumentas, jog reglamentas trukdys atsinaujinančios energetikos plėtrai, yra visiškai  nepagrįstas – atvirkščiai, tvari energetika „yra absoliutus Žaliojo kurso prioritetas“. EK narys pridūrė, kad šią žinutę padėjo suvaldyti pačios energetikos bendrovės.

„Manau, labai svarbų vaidmenį suvaidino asociacijos, įmonės, plėtojančios atsinaujinančią energetiką, kurios labai aiškiai paskelbė, kad tai neturės jokios (neigiamos – BNS) įtakos“, – sakė EK narys.

Anot jo, nepagrįsta kalbėti ir apie reglamento žalą ūkininkams.

„Lygiai taip pat ir kalbant apie žemės ūkį, šiuo atveju tai tikrai neturės neigiamos įtakos žemės ūkiui ir ypač ūkininkams, bet šalys narės turės pilną laisvę įsigyti savo gamtos atkūrimo planus ir nelabai suprantu, kodėl jos turėtų apkrauti ūkininkus kažkokiais papildomais reikalavimais, visiškai nėra poreikio. (...) Jokio poreikio tame įstatyme numatyti kažkokių papildomų naštų ūkininkams nebuvo ir nėra“, – aiškino V. Sinkevičius.

„Bendrai ūkininkai, miškininkai, žvejai bus šio įstatymo laimėtojai, nes nepamirškime, kad sėkmingam ūkininkavimui reikalingos derlingos žemės, reikalingas vanduo, ekosistemos funkcijos“, – sakė eurokomisaras.

Pasak jo, įstatymas Lietuvoje įsigalios maždaug po trejų metų.

„Iki šių metų galo mes finalizuosime įstatymą ir jis bus patvirtintas tiek Parlamento, tiek Tarybos, ir šalys narės turės dvejus metus parengti savo nacionalinius gamtos atkūrimo planus. (...) Aš manau, kad trys metai tai tikrai (kai praktiškai pradės veikti įstatymas – BNS)“, – sakė V. Sinkevičius.  

Kiekviena ES valstybė narė per dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo turės parengti nacionalinius atkūrimo planus iki 2050 metų su tarpiniais tikslais iki 2030 ir 2040 metų, taip pat nustatyti teisiškai privalomus nacionalinius gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus.

Reglamente siūlomi ir specifiniai gamtos atkūrimo tikslai. Vienas jų susijęs su Buveinių direktyvoje nurodytiems sausumos, pakrančių ir gėlo vandens buveinių būklės gerinimu. Antrasis apima atkūrimo priemones jūrų buveinių būklei pagerinti, o trečiasis – gerinti pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas saugomų rūšių buveinių būklę.

Numatytos priemonės 2030 metais turi apimti bent 30 proc. kiekvienos buveinių tipų grupės, kurios būklė nėra gera, ploto, 2040 metais – bent 60 proc., o 2050 metais – bent 90 proc.

Žaliųjų miestų erdvių plotas iki 2030 metų neturės sumažėti, o iki 2050 metų padidėti 5 proc. Kiekviename Europos mieste ir priemiestyje medžių lajos danga ir į pastatus ir infrastruktūrą integruotos žaliosios erdvės turės siekti bent 10 proc.

Užsibrėžta pašalinti paviršinių vandenų išilginių ir skersinių jungčių kliūtis (užtvankas), kad iki 2030 metų bent 25 tūkst. kilometrų upių ES galėtų tekėti laisvai. Taip pat iki 2030 metų planuojama sustabdyti augalų apdulkintojų populiacijos mažėjimą.

Kartu bus siekiama didinti biologinę įvairovę miškų ekosistemose ir jose sukaupti daugiau negyvos medienos, padidinti nevienodo amžiaus miškų dalį, miško paukščių populiaciją ir organinės anglies sankaupas.

Valstybės narės taip pat turės nustatyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams tinkamas sausumos ir jūros zonas, jas įvertinti ir užtikrinti, kad jomis būtų galima naudotis, atsižvelgdamos į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. 

Iki šiol valstybių įsipareigojimai išsaugoti biologinę įvairovę prisiimami savanoriškai, tačiau nepasiekus pakankamų rezultatų ir gamtos būklei toliau blogėjant reglamento nuostatų laikytis bus privaloma.

Šiuo metu net 80 proc. ES šalyse esančių buveinių būklė yra bloga, o šlapžemių plotas nuo praėjusio amžiaus 8-tojo dešimtmečio sumažėjo 50 proc.

Reglamentui labiausiai priešinosi dešinės politinės jėgos, o ypač Europos liaudies partija (ELP).

Pagal bendrąjį tikslą iki 2030 metų turės būti atkurta bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 metų – visos ekosistemos. Čia prioritetas skiriamas didžiausią anglies dioksido absorbavimo potencialą turinčioms ekosistemoms.

Anot Eurostato 2022 metų gruodį paskelbtos analizės, kiekvienas euras, investuotas į gamtos atkūrimą, duoda nuo 8 iki 38 eurų naudos.