Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti, ar nuo 2027-ųjų uždrausti kailinių žvėrelių fermas, numatant tam pereinamąjį laikotarpį, o jų savininkams išmokėti kompensacijas. Pastarosios verslo netenkina, todėl Seimo sprendimą sektoriaus atstovai žada skųsti teismui.  

Balsavimas dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų, numatančių fermų uždarymą, į Seime ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę įtrauktas Europos Komisijai notifikavus pataisas, kurioms Seimas po svarstymo jau yra pritaręs birželį.  

Jei draudimas bus įteisintas, jis įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024-2026 metais būtų pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka būtų 3 eurai už gyvūną, antrais – 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras.

Valstybė taip pat žada kompensuoti išeitines išmokas darbuotojams bei padengti statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą, atliekų sutvarkymą. Jau uždarytos fermos į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu. 

Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.  

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininką Česlovą Tallat-Kelpšą valstybės žadamos kompensacijos piktina.

„Jų negalima vadinti kompensacijomis, tai skaičius, kad nepasakyti, kad kompensacijų nėra. Kitose valstybės moka nuo maždaug 200 iki 500 eurų (už gyvūną – BNS)“, – BNS teigė jis.  

Asociacijos vadovas žada Seimo sprendimą dėl kompensacijų už fermų uždarymą skųsti teismui.

„Neteisingos kompensacijos. Ir antras dalykas – antikonstituciškai priimtas įstatymas, nes nepadarytas poveikio vertinimas“, – Seimo balsavimo išvakarėse teigė Č. Tallat-Kelpša.   

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistės Gedvilienė sako, kad verslo požiūrį vertina kaip derybinę poziciją, nors dauguma sektoriaus atstovų, anot jos, jau yra nusiteikę pasitraukti iš šio verslo.

„Tai, kad verslo netenkina, yra natūralu, tai ir derybinė pozicija, ir noras būti šitoje industrijoje, bet eita iki šito ilgai, diskusijos ne pirma kadencija. Man atrodo, kad dalis tų verslininkų jau yra ir pasiruošę, ir psichologiškai nusiteikę, bet bandoma dar griebtis paskutinio šiaudo ir derėtis, o paskui ir teismai, kiekvienas turi teisę skusti, bet aš tikiuosi, kad tokie sprendimai ir liks po teismų“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Gedvilienė.

Pasak asociacijos vadovo pernai, Lietuvoje kailinių žvėrelių buvo išauginta apie 1 mln., o šiemet – apie 700-800 tūkstančių.  

Lietuvoje veikia beveik 40 fermų. Č. Tallat-Kelpša skaičiuoja, kad iš viso yra beveik 150 fermų, bet daugelis dėl buvusios pandemijos, išaugusių energijos kainų ir karo Ukrainoje yra laikinai uždarytos.

Uždraudusi žvėrelių fermas Lietuva būtų 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą. Šio sprendimo, be Lietuvos, vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija. 

Pataisos dėl kailinių žvėrelio verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos.