ES Ūkių apskaitos duomenų tinkle (ŪADT) kasmet kaupiama apie 100 tūkstančių respondentinių ūkių informacija. Jie atstovauja daugiau kaip 5 milijonams ES ūkių. Tad ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Sistema kinta atsižvelgiant į bendrąją žemės ūkio politiką, o prisitaikyti turi visos ES šalys, tarp jų ir Lietuva.

ES šalyse, įgyvendinat bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tai padeda daryti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) - ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą.

Priimta visa eilė reglamentų. Siekdama įgyvendinti jų tikslus, EK pradėjo ūkius klasifikuoti pagal tipologiją: ūkininkavimo tipą ir ekonominį dydį, kurie iki 2010 m. buvo apskaičiuojami pagal standartinį gamybinį pelną, o nuo 2010 m. – standartinę produkciją. Akcentuotina, kad EK tipologija skirta palyginti, įvertinti, analizuoti skirtingas ūkių grupes valstybėse ir tarp jų, o ne atskiriems ūkiams vertinti.

Tinkle kaupiami fiziniai duomenys, rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas; ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus.

Duomenų perdavimas į ŪADT sistemą kito. Naujoji sistema pradėjo funkcionuoti 2023 m. birželio mėnesį. Pagal EK patikros rezultatus Lietuvos duomenys pateikti vieni iš pirmųjų.

Į ES ŪADT atrenkami ūkiai, pagal tam tikrus požymius atspindintys atskirų šalių ūkių visumą. Apie ją sprendžiama iš visuotinio žemės ūkio surašymo ar ūkių struktūros tyrimų duomenų. Svarbu paminėti, kad ūkių struktūros tyrimams taikoma vienoda ES metodika remiasi dviem pagrindiniais rodikliais: ūkio ekonominiu dydžiu, apibūdinančiu jo gamybos potencialą, ir ūkio tipu, apibūdinančiu jo specializaciją.

Kadangi į ŪADT renkama daugiau nei 4500 rodiklių apie ūkio ūkinę ir finansinę veiklą, turimą turtą, skolas ir kt., EK reglamentavo duomenų konfidencialumą ir panaudojimą. Taigi žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbtina. Skelbti galima tik agreguotus duomenis, rodančius ūkių grupių vidutinius rezultatus.

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos (pirmiausiai – EK), nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra ir atskirų šalių valstybinės taip pat nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams.

Lietuvos ūkių duomenys teikiami nuo 2001 m.

Su ŪADT susietą veiklą Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotojai pradėjo vykdyti dar 1996 m., prasidėjus Privataus ūkio apskaitos apžvalgos plėtros projektui, bendradarbiaujant su Danijos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir tuo metu veikusiu Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu (LAEI).

Pagal patvirtintus Lietuvos Respublikos teisės aktus, nuo 2023 m. pagrindinė šalies institucija, atsakinga už ŪADT veiklą, ryšių su EK palaikymą ir jos reglamentų įgyvendinimą tampa VšĮ Žemės ūkio duomenų centras (toliau – ŽŪDC). Jis, remdamasis vėliausiais ūkių struktūros tyrimais ir visuotiniu žemės ūkio surašymu, rengia ūkių atrankos planą, teikia jį tvirtinti ŪADT nacionalinei tarybai, o patvirtintą pateikia EK.

LŽŪKT yra viena iš apskaitos tarnybų, kuri pagal ŽŪDC pateiktą respondentinių ūkių atrankos planą parenka ūkius ir sudaro su jais susitarimus dėl duomenų teikimo į ŪADT, surenka iš respondentinių ūkių reikiamus duomenis, atlieka jų pirminę patikrą ir periodiškai teikia juos ŽŪDC, naudodamasi ŪADT duomenų analizės rezultatais, konsultuoja tyrime dalyvaujančius respondentus ir parengia individualių rezultatų analizes.

Bendradarbiaujant su ŽŪDC, sukurta apklausos anketa, duomenų įvedimo, ūkių tipologijos ir kontrolės kompiuterinė sistema.

Kasmet išleidžiamas leidinys „Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“, kurio elektroninė versija yra ŽŪDC interneto puslapyje. Ūkių veiklos rezultatai už 2022 m. jau paskelbti.

Lietuva – gerasis pavyzdys

Į ŪADT tinklo auditą Lietuva pateko 2015 m., kai jį vykdė ES žemės ūkio direktoratas, o 2017 m. rudenį Lietuvoje viešėjo EK žemės ūkio direktorato ŪADT padalinio atstovai. Jie susitiko su tuometinio LŽŪKT Buhalterinės apskaitos skyriaus specialistais ir konsultantais, lankėsi Anykščių r. biure. Svečiai domėjosi, kaip atrenkami ūkiai tyrimui, surenkami, kontroliuojami duomenys, kokiu būdu jie patenka į EK ŪADT sistemą ir t. t. Buhalterinės apskaitos ir ekonomikos konsultantai rodė, kaip realiai vykdomas darbas. EK atstovų pageidavimu lankytasi ūkiuose, dalyvaujančiuose ŪADT tyrime.

Svečiai ypatingą dėmesį atkreipė į ŪADT pirminių duomenų konfidencialumą ir rekomendavo būti itin atidiems ir budriems.

EK atstovai teigė, kad Lietuvos ŪADT sistema yra gerosios praktikos pavyzdys. Kadangi ES yra valstybių, kurioms nelengva įgyvendinti įsipareigojimus ŪADT srityje, jie nusprendė pagal Lietuvos pavyzdį parengti gerosios praktikos pristatymą EK ŪADT ekspertų posėdžiui.

2018 m. pavasarį LŽŪKT vyko LAEI Ūkių veiklos rezultatų tyrimų skyriaus organizuotas tarptautinis praktinis seminaras, kuriame dalyvavo ŪADT ekspertai iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos.

Intensyvūs 2023 apskaitos metų darbai                    

Kiekvienais metais LŽŪKT konsultantams organizuojami seminarai ir mokymai, kuriuose aptariamos naujovės duomenų pateikimo anketose, pristatomas ūkių atrankos planas, aptariama, kaip bus pildomos anketos, nustatoma ūkių tipologija.

Jau vyko mokymai dėl pirminių respondentinių ūkių duomenų perkėlimo iš apskaitos programos į respondentinių ūkių anketas konsultantams, pirmą kartą pildantiems anketas, sudėtingesnių ūkių anketų pildymo pavyzdžių aptarimas. Tai darbai, kurie atlikti besirengiant rinkti 2023 apskaitos metų duomenis.

Šiuo metu skaičiuojama ūkių tipologija. Respondentinių ūkių atrankos planas jau patvirtintas ir pagal jį bus atrinkti ūkiai, teiksiantys 2023 apskaitos metų duomenis į ŪADT.

Net 179 LŽŪKT buhalterinės apskaitos ir ekonomikos konsultantai 2023 m., remdamiesi apskaitos duomenimis, pateikė 1300 respondentinių ūkininkų ūkių informaciją apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2022 m.

Visiems ūkininkams respondentams pateiktos individualių rezultatų pagal respondentinių ūkių duomenis palyginamosios analizės. Respondentinių ūkių yra visuose rajonuose, esančiuose skirtingose gamtinėse zonose, jų skirtingos ekonominės sąlygos.

Respondentinių ūkių anketos pildomos pagal kartu su ŽŪDC specialistais parengtą metodiką, kuri kasmet atnaujinama, pasikeitus pildymo sąlygoms. Bendradarbiaujant su naudojamų apskaitos programų programuotojais, sukurta programa, kuri automatiškai perkelia duomenis iš apskaitos programos į respondentinių ūkių anketas. Duomenų patikrai atlikti naudojama kontrolės programa. Šiuo metu atlikti duomenų sąsajos ir jų pateikimo iš programos į respondentinių ūkių apklausos anketas pakeitimai ir programavimo darbai. Naudojant duomenų kontrolės programą, pastebėtos klaidos ar neatitikimai iš karto taisomi, dėl šios priežasties sutrumpėjo anketų tikrinimo laikas, pagerėjo kokybė.

Įgyvendinant ŪADT programą, plėtojama ir šviečiamoji veikla: šiais metais parašyti 42 informaciniai straipsniai  paskelbti LŽŪKT informaciniame portale www.agroakademija.lt.     

Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo” 2022 m. pradžioje EK paskelbė apie ketinimą ŪADT pertvarkyti į Ūkių tvarumo duomenų tinklą (ŪTDT). Tai iniciatyva, kuri išplės dabartinio tinklo apimtį, įtraukdama duomenis apie ūkių aplinkosaugos ir socialinę praktiką. Planuojama, kad Ūkių tvarumo duomenų tinklas pradės funkcionuoti nuo 2025 apskaitos metų. Priešaky vėl nauji iššūkiai, su kuriais susidurs Lietuva. Darbai jau prasidėjo. Juose aktyviai dalyvauja ir LŽŪKT.