Lietuvos žemės politiką viešai sukritikavęs ir ministro prašymo pasiaiškinti sulaukęs Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius sako tai padaręs tikslingai – jis siūlo skaitmenizuoti ekologinių ūkių dokumentų pildymą ir geriau skirstyti paramą smulkiems ūkiams. 

„Ta emocija, kuria gyvena ūkininkai, su kuriais aš dažnai kalbuosi, ir būtent tą savaitę lankydamasis Lietuvoje kalbėjausi, –  kad smulkūs ūkiai neturi finansavimo šaltinių ir dauguma jų yra neįtraukiami į paramos schemas ir tai yra jiems iššūkiai“, – BNS ketvirtadienį teigė V. Sinkevičius.

„Viena paprasta galimybė, kuri, manau, yra neišnaudota – skaitmenizavimas. Skaitmenizavimas leistų išvengti tų papildomų žurnalų pildymų (ekologiniams ūkiams – BNS) ir panašiai. Kaip pavyzdys – deklaruojant mokesčius jus praktiškai ten nuveda ir jau daug yra užpildyta už jus, jūs turite tik sužiūrėti eilutes ir panašiai“, – sakė komisaras. 

V. Sinkevičiaus teigimu, ne jo darbas yra siūlyti, kaip tvarkytis su šalies žemės ūkio politika, tačiau jis visuomet atviras patarti. 

„Ne mano darbas yra patarti ministrui. Pirmiausia tai yra jo atsakomybė, jo politinės komandos atsakomybė. (...) Visi ministrai, įskaitant Navicką (Kęstutį Navicką – BNS), žino, kad esant kažkokiam paklausimui aš esu lengvai pasiekiamas“, – sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.  

K. Navickas šią savaitę laišku paprašė V. Sinkevičiaus pasiaiškinti dėl jo pasisakymo rugpjūčio 29 dienos LRT radijo laidoje „Gimtoji žemė“, kur eurokomisaras teigė, kad Lietuvai „ne taip ir gerai“ sekasi skatinti ekologinių ūkių plėtrą, netinkamai skirstoma parama, ekologinius ūkininkus šalis apkrauna per dideliu „popierizmu“.

Ministras teigė, kad V. Sinkevičiaus „interviu sukėlė klaidingas interpretacijas“ ir prašė patikslinti ir pagrįsti išsakytus teiginius.

„Tokie vieši laiškai reaguojant į mano komentarą, atsakymus į žurnalistų pateiktus klausimus, man tai yra tiesiog būdas mane prevenciškai užtildyti“, – pridūrė V. Sinkevičius.

Tačiau V. Sinkevičius sutiko, kad interviu radijui suklydo teigdamas, kad iki 2030 metų ekologinių ūkių turėtų padaugėti 20 proc. – iš tiesų plane numatytas 25 proc. augimas. Vis dėl to jis patikslino ir ministerijos informaciją – anot jo, Lietuvoje ekologinių ūkių per metus sumažėjo apie tris kartus daugiau nei skelbia ŽŪM. 

„Vakar ministerija išleido pranešimą, kad sumažėjimas (ekologinių ūkių – BNS) yra 6 proc. – mūsų informacija rodo, kad tai yra galimai per 18 proc. susitraukimas, nes nepamirškime ir to faktoriaus, kad Lietuvos ir Europos vienas didžiausių ekologinių ūkių žaidėjų paskelbė, kad sumažino savo dirbamus ekologinius plotus beveik trečdaliu“, – sakė eurokomisaras. 

Ministerijos teigimu, nuo 2007 metų kasmet augęs ekologinių ūkių plotas šalyje šiemet, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 6 proc. ir siekė 243 tūkst. ha, tačiau, jos teigimu, ilgainiui ekologiniai ūkiai neturėtų mažėti, o šį mažėjimą lėmė bendra ekonominė situacija Europoje.