Pasigenda dialogo su ŽŪM: 20 mln. eurų parama palieka nuošalyje dalį ūkininkų

 Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai pasigenda nuoseklaus dialogo su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir jos vadovu Kęstučiu Mažeika. Anot jų, Europos Komisijos (EK) ir Vyriausybės skirta bendra 20 mln. eurų parama dėl išaugusių kuro ir trąšų kainų paskirstoma neskaidriai – lėšos numatytos grūdų ir pieno sektoriams, o kiti, taip pat nuostolių patiriantys ūkininkai, palikti nuošalyje.

„Visas ekonominis pagrindimas turi būti labai aiškus – mes to nematome. (...) Dialogas turi būti – privalo būti išgirsta ir viena, ir kita pusė“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė, kviesdama žemės ūkio ministrą susitikti su bendruomene ir paaiškinti paramos skirstymo principus.

ŽŪR atstovų teigimu, nors dar rugpjūtį ministerijai asociacija pateikė siūlymus dėl paramos skirstymo mechanizmų, į juos atsižvelgta nebuvo, o paramos skirstymo metodika ir ekonominis pagrindimas bendruomenei iki šiol neatskleisti.

Asociacijos atstovai taip pat kelia klausimų dėl pasirinktos 300 hektarų ir 300 sutartinių gyvulių bei melžiamų karvių ribos.

„Grūdai ir pienas. Kolegijos pasitarimas buvo tik pudrinimas. Realios diskusijos ten nebuvo“, – teigė Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, sakydamas, kad šie du sektoriai buvo įvardyti dar prieš prasidedant oficialioms diskusijoms. 

Anot jo, kitų sektorių atstovai buvo išsakę nepritarimą tokiam sprendimui ir pateikę atskirą nuomonę.

Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Paulius Astrauskas teigė, kad dabartinis paramos modelis diskriminuoja mėsinės gyvulininkystės, daržovių ir uogų augintojus. Jis taip pat atkreipė dėmesį į pieno sektoriaus pokyčius: remiantis sąjungos atlikta analize, per ketverius metus Lietuva prarado 45 proc. pieno gamintojų.

Pasak P. Astrausko, smulkieji ūkiai už litrą parduodamo pieno vidutiniškai gauna apie 26 centus, o didesni ūkiai – 40 centų ir daugiau.

ŽŪR garbės pirmininkas Arūnas Svitojus savo ruožtu įspėjo, kad mažėjant smulkiųjų ir šeimos ūkių skaičiui silpnėja ir regionai. Anot jo, dėl didėjančių sąnaudų, mažėjančių produkcijos supirkimo kainų ir nuolat kintančios žemės ūkio politikos ūkininkai patiria vis daugiau neapibrėžtumo, o neveikiantis dialogas mažina jų pasitikėjimą valstybe.

„Mažėjantys regionai, mažėjantis jaunų ūkininkų skaičius, mažėja ir šeimos ūkių. Per mūsų laikotarpį jų sumažėjo beveik du kartus, o kiekvienais metais iš ūkininkavimo pasitraukia apie 2 tūkst. ūkių“, – tikino A. Svitojus.

Rūmų vicepirmininkas ir ūkininkas Vytenis Grigas savo ruožtu teigė, kad paramą būtų objektyviau skirstyti atsižvelgiant ne vien į dirbamos žemės plotą, bet ir į ūkio ekonominį dydį bei veiklos sąnaudas. Anot jo, vaisių, uogų ir daržovių auginimas bei šiltnamių ūkiai reikalauja daugiau investicijų nei dideli grūdinių kultūrų plotai.

ŽŪR atstovai taip pat pabrėžė, kad parama turėtų padėti stiprinti Lietuvos apsirūpinimą maistu. V. Grigo teigimu, šalis užsiaugina tik apie 21 proc. suvartojamų vaisių ir uogų, o kiauliena apsirūpina maždaug 40 proc. Todėl, anot jo, paramos skirstymas turėtų atsižvelgti ir į sektorių svarbą maisto saugumui bei galimus tiekimo sutrikimus.

ŽŪR atstovai ragino ministrą pradėti dialogą ir pateikti aiškius atsakymus dėl paramos skirstymo.

Viceministrė: kaltinimai, kad ŽŪM nesitaria su ūkininkais, yra melas

Žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė tikina, kad rengiant paramos ūkininkams dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų schemą buvo atsižvelgta į dalį ūkininkų pasiūlymų, o vidutinė parama ūkiui sieks apie 4 tūkst. eurų.

Pasak jos, kompensacijos bus skiriamos ūkiams, turintiems ne daugiau kaip 300 ha žemės ir ne daugiau kaip 300 pieninių karvių.

„Tai, ką girdėjau, kad visiškai nevyksta dialogas, nesitariama su ūkininkais, yra melas, nes buvo atsižvelgta būtent į ūkininkų pasiūlymus“, – pirmadienį žurnalistams sakė L. Valalytė.

Viceministrės teigimu, ši parama skirta kompensuoti dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų patiriamas išlaidas, o pieninių karvių augintojai pasirinkti atsižvelgiant į jų patiriamas sąnaudas.

„Ne už visas karves ir ne visiems ūkiams, kurie augina karves, skiriamas finansavimas ar kompensacija, o būtent už pienines karves. Taip yra dėl to, kad pieninių karvių augintojų trąšų poreikis ir trąšų savikainos dalis yra tris kartus didesni“, – aiškino ji.

L. Valalytė taip pat atmetė priekaištus, kad paramos schema skatina mažesnių žemės ūkių jungimąsi – stambinimą.

„Tai tikrai dar vienas melas, nes ministro ir jo komandos prioritetas yra maži ūkiai, o ne stambinimas. Tai tikrai yra vienas iš didesnių ministro darbotvarkės prioritetų“, – teigė viceministrė.

Ji pridūrė, kad ne visi ūkininkai gali būti patenkinti pasirinktu modeliu, tačiau sprendimas buvo išdiskutuotas ir pristatytas EK.

„Natūralu, kad ne visi patenkinti, nes niekada nebus visi patenkinti. Galbūt galime priimti kažkokį sprendimą, pavyzdžiui, kad kiekvienas gaus po vieną eurą paramos. Ar čia tikrai bus tinkama kompensacija? Ūkininkai šiame procese dalyvavo, išdiskutavo ir buvo priimtas sprendimas. Galbūt ne visus patenkinantis, bet jis yra išdiskutuotas ir aktualiausias visiems tiems, kuriems ši parama svarbiausia“, – teigė L. Valalytė.

Kalbėdama apie ūkininkų bendruomenės priekaištus dėl bendravimo, viceministrė svarstė, kad pasikeitė diskusijų pobūdis, nes dabar ministras kalbasi su platesne ūkininkų bendruomene, o anksčiau sprendimų priėmimo procese galėjo dalyvauti siauresnis socialinių partnerių ratas.

„Dabar pasikeitus situacijai, kai ministras kalbasi su plačia ūkininkų bendruomene, šiek tiek galbūt pasiilgstama tų ankstesnių laikų, kokie buvo“, – sakė viceministrė.

Ministerijos teigimu, 20 mln. eurų paramą ūkininkams numatoma pradėti skirstyti nuo lapkričio mėnesio.