Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad UAB „Minijos telkinys“, šiais metais jau antrą kartą neteisėtai apdorojo nepavojingas atliekas. Tik šį kart kitame žemės sklype, Klaipėdos rajono Dovilų gyvenvietėje. Įmonei gresia bauda iki 17 tūkst. eurų.

Aplinkosaugos pareigūnai nuolat peržiūri atliekų tvarkymo paslaugų pasiūlą, organizuoja slaptus pirkimus (kitaip vadinamus kontrolinius pirkimus) atliekų vežimo ir tvarkymo srityje bei vykdo tikslines išvykas, kad būtų išaiškinta ši neteisėta veikla. 

Šį kartą aplinkosaugininkai nustatė, kad UAB „Minijos telkinys“ iš nenustatytų fizinių ir juridinių asmenų 2023 m. sausio–balandžio mėnesiais, neturėdamas tam teisės surinko ir neteisėtai laikė 255 tonas nepavojingų mišrių statybinių ir griovimo atliekų.  

Dar nebaigus nagrinėti ankstesnės bylos, 2023 m. rugsėjį pakartotinai nustatyta, kad ši įmonė kitame žemės sklype, esančiame toje pačioje Dovilų gyvenvietėje neteisėtai apdorojo daugiau nei 322 t statybinių atliekų.  

Abiejų sklypų patikrinimų metu nustatyta, kad sklypuose mobiliu (kilnojamu) statybinių ir griovimo atliekų tvarkymo įrenginiu buvo smulkinamos nepavojingos statybinės atliekos.   

Atkreipiame dėmesį, kad UAB „Minijos telkinys“ turi leidimą vykdyti šią veiklą, tačiau mobilia smulkinimo įranga galima smulkinti tik toje statybvietėje susidariusias nepavojingas inertines – perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui tinkamas statybines atliekas, kai jų smulkinimas numatytas statinio statybos ar griovimo aprašuose ir/ar projektuose.  

Nustatyta, kad sklypuose vykdytiems darbams nebuvo parengti reikalingi dokumentai, todėl statybinių ir griovimo atliekų apdorojimas buvo vykdomas neteisėtai.  

Aplinkosaugininkai pažymi, kad perdirbtų statybinių atliekų kaip antrinės žaliavos panaudojimas yra skatintinas, tačiau jis turi būti vykdomas pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 

Atsakomybė 

Už neteisėtą nepavojingų atliekų surinkimą ir laikymą, vadovaujantis  Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, juridiniam asmeniui gresia bauda iki 5 tūkst. eurų.  

Už neteisėtą nepavojingų atliekų apdorojimą, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalimi, juridiniam asmeniui gresia bauda iki 8 tūkstančių eurų. Už pakartotinį nepavojingų atliekų apdorojimą įmonei gresia iki 17 tūkst. eurų bauda.  

Nuo 2024 metų sausio 1 d. įsiteisėjus įstatymų pokyčiams administracinė atsakomybė fiziniams ir juridiniams asmenims bus taikoma tuo atveju, kai į aplinką išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudos didėja daugiau nei du kartus ir sieks iki 84 tūkst. eurų, jų dydis priklausys nuo išmetamų atliekų kiekio. Už išmestus didesnius atliekų kiekius, bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.