Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamentas, pernai lapkritį gavęs pranešimą dėl galimai neteisėtos veiklos miške Molėtų rajone šalia Dundulių kaimo, pradėjo tyrimą. Informacija pasitvirtino – miškas buvo kertamas savavališkai, t. y. neturint leidimo ar pateikto ir suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką. Šiuo metu aplinkosaugininkai yra nustatę pažeidimu įtariamus asmenis. 

Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus pareigūnai, analizuodami surinktą informaciją, išsiaiškino, kad kertama buvo valstybiniame nesuformuotame žemės sklype (žemės plotas neturi unikalaus ir kadastrinio numerio), kurio valdymas ir disponavimas patikėjimo teise (vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu) priskirtas  Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – valdytojas). Identifikavus vietovę pagal Miškų valstybės kadastrą, išaiškėjo, kad kirsta VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Videniškių girininkijos taksaciniuose miško sklypuose. 

Valdytojas nedelsiant buvo informuotas apie savavališką kirtimą jam patikėjimo teise priklausančiame valstybiniame miške. Atliekant tyrimą buvo įvertinta versija, kad savavališkas kirtimas galėjo būti netyčinis, kertant nesaugotinus želdinius gretimoje žemės ūkio paskirties žemėje, patikėjimo teise taip pat priskirtoje valdytojui. Pareigūnai paprašė valdytojo pateikti visą jam žinomą su kirtimais žemės ūkio ir miško paskirties žemėje susijusią informaciją. 

Tyrimą apsunkino tai, kad bylai svarbūs liudytojai iš pradžių sutiko pareigūnams teikti pagalbą, bet po kurio laiko bendradarbiauti griežtai atsisakė.  

„Nors duomenų iš pradžių buvo nedaug, pareigūnai, kruopščiai išanalizavę surinktą informaciją, nustatė, kad mišką savavališkai kirto du asmenys. Pažeidėjai jau yra apklausti ir pateikę raštiškus paaiškinimus. Šiuo metu tyrimas tęsiamas, bet tam tikrų sunkumų sukelia klimatinės oro sąlygos“, – sako Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij. 

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad, norint apskaičiuoti žalą aplinkai, reikia žinoti savavališkai nukirstos medienos tūrį. O tam privalu labai tiksliai suskaičiuoti savavališkai nukirstų medžių kelmus ir išmatuoti jų skersmenis. Kadangi šią žiemą visoje šalyje iškrito rekordiškai daug sniego ir jis miške dar nėra nutirpęs, pareigūnai iki šiol tikslios informacijos surinkti neturėjo galimybės (sniego dangos storis kai kur siekia 80–90 cm, tai didina riziką nepastebėti visų medžių kelmų).  

„Reikšminga dar viena aplinkybė – iš miško turi būti ištraukti visi savavališkai nukirsti medžiai. Norint tai padaryti žiemą, žemės paviršius turi būti stipriai įšalęs, nes svarbu nepakenkti gamtai dar labiau – tai yra traukdami savavališkai nukirstą medieną  į galutinį sandėlį, neturime teisės gadinti miško paklotės ir kelių“, – priduria T. Ablačinskij.  

Atlikus visus techninius darbus, bus vertinama žala ir administracinė atsakomybė, taip pat bus sprendžiamas klausimas dėl savavališkai nukirstos medienos konfiskavimo.