Intensyvus dirvožemio naudojimas ir klimato kaita išryškina pasaulio dirvožemio problemas, kurias nedelsdami turi spręsti ir ūkininkai, ir vartotojai. Ką privalome padaryti šiandien, kad turėtume sveiką dirvožemį rytoj? Šis ir kiti svarbūs klausimai aptariami tarptautinio projekto „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas“ (EJP SOIL) konferencijoje, kuri vyksta birželio 10–14 dienomis Vilniuje.

Mokslininkai iš 24 šalių susibūrė dėl svarbaus tikslo – pasiūlyti sprendimus žemės ūkyje naudojamų dirvožemių sveikai būklei užtikrinti. Visą savaitę truksiančioje konferencijoje bus kalbama apie tris pagrindinius aspektus, kurie gali padėti pagerinti Lietuvos ir pasaulio dirvožemių būklę: anglies sekvestraciją (t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų pašalinimą iš atmosferos fotosintezės būdu, užrakinant anglį dirvožemyje), dirvožemio sveikatos stebėseną ir tvarų dirvožemio valdymą.

Šio renginio organizatoriai yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Jungtinė mokslinių tyrimų programa EJP SOIL, Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos mokslų akademija.

Kaip akcentavo konferencijoje dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, dirvožemis yra mūsų maisto sistemų ir aplinkos pagrindas. Deja, jo būklė prastėja daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Europoje. Dirvožemio tausojimas yra vienas iš Lietuvos Vyriausybės prioritetų.

Pernai Žemės ūkio ministerija patvirtino Darnaus dirvožemio naudojimo veiksmų planą, kuriame nustatyti tikslai ir priemonės, kaip iki 2030 metų pagerinti dirvožemio būklę, taip pat paskatinti įvairių institucijų ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą.

Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane ūkininkams siūloma 10 įvairiems žemės ūkio sektoriams tinkančių ekologinių sistemų, skirtų tausoti vandenį, dirvožemį, biologinę įvairovę bei kraštovaizdį. „Daugelis šių ekologinių sistemų praėjusiais metais buvo labai populiarios, o tai rodo, kad einame teisingu keliu skatindami pereiti prie tvaresnės žemės ūkio praktikos“,  - kalbėjo ministras.

Konferencijoje bus kalbama ir apie ES žaliojo kurso politikos iniciatyvas. Lietuva pritaria Europos Komisijos pasiūlymui dėl Dirvožemio monitoringo ir atsparumo direktyvos, padėsiančios užtikrinti geresnę dirvožemio apsaugą ES. Tikimasi, kad siūlomas naujasis Anglies dioksido šalinimo sertifikavimo reglamentas prisidės prie naujovių ūkių lygmeniu.

Pasak ministro K. Navicko, EJP SOIL suteikia neįkainojamų duomenų bei įžvalgų apie dirvožemį ir jo tvaraus valdymo praktiką. Ši programa taip pat skatina bendradarbiavimą ir mainus tarp šalių, mokslinių tyrimų institucijų ir atskirų mokslininkų.

Tačiau EJP SOIL misija nesibaigia tyrimais. „Būdami politikos formuotojais galime padėti užtikrinti, kad svarbūs EJP SOIL rezultatai paskatintų reikšmingus politikos pokyčius ir didesnį tvarios žemės ūkio praktikos įsisavinimą. Tai tikrasis jūsų darbo poveikis, kuris bus naudingas ir ūkininkams, ir visuomenei, ir aplinkai“, - sakė Žemės ūkio ministerijos vadovas.