Klimato kaita vis dažniau įvardijama kaip viena didžiausių grėsmių ne tik aplinkai, bet ir ekonomikos augimui, socialiniam stabilumui. Prie klimato kaitos ženkliai prisideda vis didėjantis energijos poreikių tenkinimas, perteklinis vartojimas, žemės ūkis ir netinkamas atliekų tvarkymas.

Energijos krizės kontekste buvo tikimasi, kad elektros suvartojimas namų ūkiuose sumažės, bet tyrimai parodė, kad jis net išaugo. Ženklus ir transporto bei žemės ūkio sektorių indėlis į klimato kaitą, nes juose sunkiai sekasi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

Daugiau dėmesio būtina skirti dirvožemio būklei

Kaip teigia Vytauto Didžioj universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros docentė dr. Jūratė Žaltauskaitė, žemės ūkis šiuo metu atsakingas už kiek daugiau nei 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Tuo pačiu, vykstant klimato kaitai, vienas svarbiausių iššūkių pasauliniu mastu yra užtikrinti maisto ir vandens saugą – išlaikyti pakankamą maisto ir geriamojo vandens kiekį, užtikrinti jų kokybę bei prieinamumą. Šie siekiai įvardinti ir JT Darnaus vystymosi tiksluose.

„Šiuo metu Lietuvoje turime labai homogeniškus pasėlius, t. y. dideliuose plotuose auginamos vienos rūšies kultūros ir jeigu ūkininkai nevykdo sėjomainų, galima teigti, kad dirvožemis degraduoja. Perteklinis trąšų, pesticidų naudojimas teršia dirvožemį ir vandenį, pesticidų likučiai gali likti maisto produktuose, taip keldami riziką ir žmonių sveikatai. Šiuo metu ES daugiau kaip 60 proc. dirvožemio būklė nėra gera, todėl būtina daugiau dėmesio skirti dirvožemio būklei ir Lietuvoje“, – tikina doc. dr. J. Žaltauskaitė.

Kita svarbi aplinkos valdymo dalis – atliekų kiekio mažinimas, jų surinkimas ir perdirbimas. „Nors Europos Sąjungos (ES) atliekų tvarkymo politika siekia sumažinti atliekų kiekius, tačiau dėl didėjančio vartojimo šalyse narėse jie auga – įskaitant ir Lietuvą. Tyrimai rodo, kad kuo šalis yra linkusi labiau rūšiuoti, tuo daugiau atliekų yra sugeneruojama ir išmetama. Rūšiavimą skatina kaltės jausmas, nes žmonės yra įsitikinę, kad jeigu tinkamai rūšiuoja savo atliekas, jų tarsi nelieka, todėl galima dar pirkti ir vartoti, tačiau iš tiesų „šiukšlės“ niekur nedingsta“, – paaiškina VDU Aplinkotyros katedros docentė dr. Genovaitė Liobikienė.

Klimato kaitos rykštė

VDU mokslininkė J. Žaltauskaitė sako, kad labai svarbu suprasti, jog klimato kaita nėra vien tik temperatūros kilimas, ją lydi daugybė kitų neigiamų padarinių – ekstremalūs įvykiai (sausros, karščio bangos, potvyniai), kyla jūros lygis, kinta vandenyno cirkuliacija ir t. t. Lietuvoje jau mes tikrai matome dažnėjančius mums neįprastus ekstremalius svyravimus. JT organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet dėl ekstremalių klimato įvykių priversti migruoti 21.5 mln. žmonių, tai vadinamieji klimato migrantai.

„Klimato kaita atveria ir naujas galimybes. Galime tikėtis ilgesnio turizmo sezono, naujų verslo galimybių, galim auginti anksčiau mums atrodytų neįprastas kultūras, tokias kaip vynuogės ar arbūzai. Vykstant klimato kaitai, kai kur mes galime tikėtis didesnių derlių, tarkim šiaurinėse platumose, kaip pavyzdžiui Lietuvoje ar Skandinavijos šalyse, kur vidutinė temperatūra kasmet kyla ir pailgėja vegetacijos periodas, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad užauginamos produkcijos maistinė kokybė išliks tokia pat. Pasaulyje vis auga susirūpinimas tuo, kad spartesnis augimas gali sumažinti maisto kokybę ir jų mitybinę vertę“, – konstatuoja J. Žaltauskaitė.

VDU mokslininkai savo tyrimais patvirtino, jog dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas su piktžolėmis, keičiasi pesticidų efektyvumas ir ypač didelį neigiamą poveikį žemės ūkio augalų kokybei ir derliui turi ekstremalūs klimato įvykiai, tokie kaip sausros. Doc. dr. J. Žaltauskaitė teigia, kad dėl to susiduriame su rimtu iššūkiu – kaip užauginti pakankamai maisto nenumaldomai augančiai pasaulio populiacijai.

Docentė priduria, kad Lietuvoje ateityje dėl klimato šiltėjimo gali išnykti ir kai kurios mums įprastos augalų rūšys, kurias pakeis atvežtinės ar invazinės, taip pat prognozuojama, kad, pavyzdžiui, eglės pamažu gali palikti Lietuvos teritoriją, o lietuviškų eglių puošimas per Kalėdas gali tapti egzotika.

Prisidėti prie klimato kaitos mažinimo gali kiekvienas

Kaip pasakoja VDU Aplinkotyros mokslininkė G. Liobikienė, energijos vartojimo augimas, net ir energetinės krizės kontekste įspėja, kad vykstant sparčiai elektrifikacijai jos vartojimas ir toliau sparčiai augs, todėl svarbu ne tik skatinti pirkti bei naudoti energiją taupančius prietaisus, bet ir ugdytis įpročius, kurie mažintų jos vartojimą – pavyzdžiui nepalikti prietaisų budėjimo režimuose.

„Diegiami išmanūs elektros skaitikliai galėtų pagelbėti susigaudant, kas namuose yra didžiausias „elektros valgytojas“ ir kaip bendrą elektros suvartojimą būtų galima sumažinti. Pasirinkimas žaliojo elektros tiekėjo taip pat prisideda ne tik prie klimato kaitos mažinimo, bet ir gali mažinti energetinę priklausomybę nuo importo. Dabar turime unikalią galimybę, nes dėka elektros tiekėjų liberalizavimo gyventojai yra įgalinami taip pat rinktis atsinaujinančią energiją“, – tikina G. Liokienė ir papildo, kad remiantis 2022 m. atlikta apklausa, 39 proc. respondentų teigė, kad jie pasirinko būtent žaliąją elektrą.

Labai svarbus yra ir atsakingo vartojimo ir atliekų rūšiavimo skatinimas. Atsakingesnį vartojimą ir rūšiavimą reikėtų skatinti remiantis sėkmingomis užsienio praktikomis – pavyzdžiui, už tinkamą atliekų rūšiavimą galėtų būti mažinamas atliekų mokesčio tarifas. VDU docentė dr. G. Liobikienė taip pabrėžia, kad svarbus ir visuomenės sąmoningumo didinimas bei pasitikėjimo ugdymas, kad žmogus žinotų, jog jo išrūšiuotos atliekos ir toliau bus tvarkomos tinkamai ir naudingai.

„Rūšiuoti yra labai gerai, tačiau nevertėtų pamiršti, kad visgi pats efektyviausias būdas kovoti su atliekų pertekliumi žemėje ir poveikiu aplinkai bei klimato kaitai yra apskritai vengti perteklinio vartojimo, taip pat rinktis antrinį daiktų panaudojimą“, – tikina mokslininkė. Perteklinio vartojimo aspektas ypač aktualus kalbant apie maisto atliekas. Sumažinę iššvaistomo maisto kiekį prisidėtume ne tik prie klimato kaitos švelninimo, bet spręstume ir socialinę, maisto prieinamumo problemą.

Doc. dr. G. Liobikienė sako, kad mobilumas dar viena sritis susilaukianti daug dėmesio. „Viešasis transportas ir elektromobiliai yra viena iš alternatyvų mažinti miestų oro taršą ir iškastinio kurio naudojimą, tačiau kalbant apie pastaruosius, labai svarbu iš ko yra pagaminama juos varanti elektra. Be to, elektromobiliai nesprendžia sisteminių transporto problemų, pavyzdžiui, automobilių spūsčių, parkavimo, išteklių automobilių gaminimui poreikio augimo ir panašiai“, – tikina mokslininkė, kurios teigimu, klimato kaitos, kaip ir kitų aplinkos iššūkių, problematika yra įvairialypė ir reikalauja visaapimančių sprendimų.

Būtent į tokių sprendimų paiešką orientuojasi tarpdisciplininė Aplinkotyros katedros vykdoma Aplinkotyros ir aplinkos apsaugos bakalauro studijų programa, apimanti aplinkos fizinių, cheminių, biologinių elementų ir žmogaus tarpusavio sąveikas vietiniu ir globaliu mastu, labiausiai koncentruojantis į žmogaus poveikį aplinkai, taršą, įtaką bioįvairovei ir darniam vystymuisi bei galimus sprendimus šių aspektų valdymui įmonės, organizacijos, sektoriaus ar nacionaliniu lygmeniu.