Šiuo metu Lietuvos miškai, kurių rūšinėje pirmo ardo sudėtyje yra ženkli paprastosios eglės dalis, išgyvena stichinę nelaimę – žievėgraužio tipografo  (Ips typographus L.) populiacijos protrūkį. Žievėgraužis tipografas – nedidelis vabalas, kuris didelę savo gyvenimo dalį pragyvena po spygliuočių (įprastai eglių) žievę, sunaikindamas medžių brazdą. Normaliais metais, ž. tipografai ieško nusilpusių eglių, formuodami nedidelius, laipsniškai besiplečiančius žuvusių ir mirštančių medžių židinius miške. Masinio išplitimo metais, tokiais kaip šie ir, kaip prognozuoja Valstybinė miškų tarnyba, ir ateinančiais metais taip pat – formuojasi dideli židiniai, apimantys ištisus medynus. Šiai dienai Lietuvoje nuo rudojo gaisro žuvo jau apie 3500 ha medynų, kuriuose augo 3 milijonai medžių. Rudoji stichija nesirenka, ar medžiai yra saugomoje teritorijoje ar ūkiniuose miškuose, juos vienodai naikina visur.

Ši stichinė nelaimė pradeda panašėti į 1994-1997 m. katastrofą, kuomet masinio ž. tipografo išplitimo metu žuvo apie 80% Lietuvos eglynų. Tuomet tik miškininkų aktyvių veiksmų dėka atliekant sanitarinius kirtimus pavyko išvengti dar didesnių praradimų. Ips genties žievėgraužių apniktų medžių išgelbėti nebeįmanoma; tačiau savalaikių sanitarinių kirtimų pagalba įmanoma suvaldyti šių vabzdžių židinių plitimą, išgelbstint likusią medynų dalį, kuomet apnikti medžiai nužievinami arba išvežami iš miško, neleidžiant naujai vabalų generacijai pulti kitų miške augančių medžių. Sanitarinių kirtimų vietą ir apimtis nustato specialistai, remiantis realiais duomenimis, surinktais miške. Ribojant nustatytų sanitarinių kirtimų apimtis, pažeisti medynai bus ne apsaugoti nuo iškirtimo, bet pasmerkti nudžiūvimui dėl vabzdžių atakų, sukeliant labai realią grėsmę ir gretimiems medynams.

Dabartinės miško sanitarinės apsaugos taisyklės yra sukurtos būtent medynų išsaugojimo tikslais, jos grįstos ilgamete ir tarptautine miškininkystės bei tyrimų miškuose patirtimi. Savalaikiai sanitariniai kirtimai, identifikuojant žievėgraužio tipografo  židinius ir iškertant jų apniktus medžius iki išsivystant naujai kenkėjų kartai, yra vienintelė praktiškai įgyvendinama ir efektyvi fitosanitarinės kontrolės priemonė, taikoma visame pasaulyje.

„Lietuvos miškų ūkio rūmai yra susirūpinę dėl miškuose susidariusios situacijos ir dėl eskaluojamų diskusijų, ar verta gelbėti miškus. Viešojoje erdvėje girdisi raginimai gelbėti eglynus ne nuo rudojo gaisro, o nuo sanitarinių kirtimų. Norint išgelbėti masinio ž. tipografo išplitimo zonoje augančius eglynus, sanitariniai kirtimai yra būtini. Nesena Vakarų ir Vidurio Europos patirtis jau parodė – išdžiūvę milijonai hektarų miškų yra kaina, kuomet fitosanitarinės priemonės miške yra nepakankamos arba pavėluotos. Tuo tarpu stichinės nelaimės priežasčių, masto ir pasekmių nesupratimas, aktyviai priešinantis miško gydimo priemonėms, labiau panašėja į veikimą prieš mūsų miškus. Tai, kad visuomenei rūpi miškų ateitis, yra sveikintinas reiškinys, tačiau tuo pačiu raginame pasitikėti ir miškininkais, kurių kvalifikacija bei patirtis nekelia abejonių", - pažymi Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas dr. Remigijus Bakys.