Rugpjūčio 30 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis susitiko su „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) Valdybos pirmininku Renaldu Radvila aptarti energetikų iniciatyvų kelis kartus plėsti el. tinklų proskynas miškuose.
 
Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, o privačių miškų savininkams nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta, bendrovė ESO tikina, jog su savininkais sieks kompromiso, be to, jiems liks visa iškirsta mediena.

Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, privačių miškų savininkai nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta.

„Tiek dabar galioja, tiek ir ateityje išliktų ta pati taisyklė, jog ESO atlikus proskynų valymą miškingoje vietovėje visa mediena lieka miško savininkui. Tai reiškia, jog jam nereikia pačiam rūpintis ir mokėti už proskynos valymą, o mediena, kaip žaliava, jam lieka“, – po LSMA vadovų ir ESO vadovo Renaldo Radvilos susitikimo penktadienį BNS teigė ESO.

LMSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis BNS ketvirtadienį sakė, jog energetikai nenori atlyginti už proskynas. ESO teigia, jog svarsto leisti patiems miško savininkams platinti proskynas ir už šiuos darbus jiems būtų atlyginta.

„Esame atviri ieškoti sprendimo ar kompromiso, kaip sudaryti galimybes, jog už proskynų valymą kompensuoti miško savininkui, jei jis norėtų kirtimus atlikti pats. Nes kai kada tai yra susiję su administraciniais sprendimais bei tinkamu medienos paruošimu, jog jos vertė rinkoje būtų aukščiausia“, – nurodė ESO.

Be to, LMSA pirmininko dr. Algio Gaižučio teigimu, priėmus tokius pakeitimus visoje šalyje būtų iškirsta apie 10–12 tūkst. hektarų miškų. Anot jo, tai gerokai daugiau nei naujų miškų pasodinama kasmet.

„Nenorima atlyginti už tas proskynas. Vadinasi, energetikams nieko nekainuoja. Ir vietoje to, kad racionaliai, pavojinguose ruožuose nutiestų kabelius, kurie garantuotų stabilų elektros tiekimą, einama paprastesniu keliu“, – BNS sakė dr. A. Gaižutis.

„Per metus Valstybinė miškų urėdija įveisia naujų miškų apie pusę tūkstančio hektarų, privačiuose įveisiama 100-200 hektarų, tai kiek metų reikėtų plotą didinti siekiant kompensuoti šituos praradimus“, – informavo dr. A.Gaižutis.

Ministerija pranešė, kad siekiant išvengti audrų ir griūvančių medžių nutrauktų elektros linijų ir žalos vartotojams, ji rengia įstatymo pataisas, kuriomis siūlys platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, skatinti savivaldybes įsigyti daugiau generatorių, o bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) – tiesti daugiau kabelinių linijų.

Ministerija siūlo 10 voltų elektros oro linijų proskynas miškuose ir laukuose padidinti nuo trijų iki 10 metrų.

„Servituto vartotojas ESO pareiškė, kad nori privačių miškų savininkų žemės sąskaita keliskart praplatinti plotą be miško. Miškas ateityje ten augti negalės, vadinasi, panaikinama galimybė tą žemę naudoti pagal paskirtį. Ir už tai ESO nenori niekaip atlyginti“, – sakė dr. A. Gaižutis.

Jis informavo, jog penktadienį ryte asociacija susitiks su ESO vadovu Renaldu Radvila.

ESO savo poziciją žada pakomentuoti po susitikimo.

Energetikos ministerija savo ruožtu BNS patikino, kad vertins visus pasiūlymus įstatymo pataisoms.

„Kiekviena audra suformuoja tam tikras pamokas ir jas išanalizavę turime ieškoti sprendimų, kad ateityje rizikas valdytume ir pasekmės būtų mažesnės. Šiuo metu esame pirminiame sprendimų paieškos etape. Viešų diskusijų metu vertinsime suinteresuotų pusių pasiūlymus, galimybes juos įgyvendinti“, – komentare BNS teigė ministerija.

Pasak jos, ESO atlikta prieš mėnesį praūžusios audros „Kirsti“ padarinių analizė rodo, kad daugiausia – 76 proc. tinklo pažeidimų buvo miškuose ir laukuose, o tai daugiausia lėmė ant linijų užvirtę medžiai.

BNS konferencijoje dalyvavo dr. Algis Gaižutis, LMSA pirmininkas, ekonomistas Mindaugas Šilininkas, LMSA Valdybos pirmininko pavaduotojas, nekilnojamojo turto teisės ekspertas  Audrius Petkevičius, LMSA Valdybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas.