Medienos ruošos, pramonės ir miškininkystės sektorius atstovaujantys Lietuvos miškų ūkio rūmai (LMŪR) reikalauja Aplinkos ministerijos (AM) stabdyti planus užbaigti Nacionalinį miškų susitarimą (NMS) ir parlamentui teikti kelių įstatymų pataisas, kurios reformuotų miškų sektorių.

Rūmų teigimu, ministerijos ruošiami projektai yra politiniai, neatspindi visų interesų grupių poreikių, esą jais „bandoma sugriauti“ dabartinį miškų ūkį. Tą įstaiga deklaruoja rezoliucijoje Seimui, Vyriausybei ir politinėms partijoms.

Tačiau aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad NMS pasiektas kompromisas yra geras, o pataisas reikia pradėti svarstyti parlamente.

Nepatenkinti AM iniciatyvomis

Nuo metų pradžios ministerija ruošia ir socialiniams partneriams pristato Miškų, Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pakeitimus, kuriuos planuojama pateikti Seimui pavasarį, Eltos žiniomis – gegužę.

Nauja Miškų įstatymo redakcija AM siekia įgyvendinti NMS susitarimo nuostatas. Tarp pasiūlymų – miškų grupių sistemos korekcijos, miško kirtimų reguliavimo pokyčiai, bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemos pertvarka.

Taip pat bus teikiamos priemonės aiškiau ir greičiau planuoti veiklą miškuose (įskaitant ir nemedienines paslaugas) atkurtų miškų kokybei gerinti bei kt.

Numatoma ir saugomų teritorijų plėtra.

Vis dėlto LMŪR planus kritikuoja, esą pokyčiai inicijuojami NMS nesusitarus dėl trijų esminių susitarimo temų – įvairialypio miškų naudojimo balanso, ekonominės miškų naudos ir biologinės įvairovės išsaugojimo.

„Neturėdami susitarimo principiniais strateginiais klausimais, niekada nesusitarsime. Labai aiški takoskyra pasimatė, kai kalbame apie tai, ar mūsų miškininkystė turi būti daugiateisė, t. y., tęsiama ta vaga, kurią miškininkai aria iki šiol, ar viskas keičiama kardinaliai ir einama specializuotos miškininkystės keliu. Šitie klausimai buvo ne atsakyti, o išryškėjo“, – praėjusį penktadienį vykusiame neeiliniame LMŪR suvažiavime sakė organizacijos prezidentas Remigijus Bakys.

LMŪR rezoliucija argumentuoja, jog pataisomis būtų didinami nuo visuomenės atriboti saugomų teritorijų plotai, tačiau kirtimų apimtys didėtų ūkinės paskirties miškuose.

Be to, saugomų miškų plėtra esą būtų įgyvendinta pažeidžiant privačių miškų savininkų interesus – „de facto nusavinant“ privatų mišką be jo savininko sutikimo ar abipusio susitarimo dėl kompensacijų.

R. Bakys kalbėjo, kad LMŪR vienijama miškų pramonė sukuria apie 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, tačiau nebėra šalies miškų politikos prioritetas.

„Šito sektoriaus poreikiai privalo būti traktuojami kaip prioritetas. Saugomų teritorijų plėtra negali vykti ūkio sąskaita. Miško yra tiek, kiek yra, o mes iki šiol aplinkosaugą suvokiame per teritorinę ekspansiją. (...) Negalime kalbėti apie aplinkosaugos plėtrą tokią, kokia ji yra dabar, be miškų ūkio ribojimų“, – kalbėjo R. Bakys.

LMŪR reikalauja toliau tęsti NMS ir nesvarstyti teisės aktų pokyčių, kol nebus sutarta dėl visų 9 susitarimo temų. Politinės partijos raginamos susitarimo dokumento nepasirašinėti, nepritarti jokiems juo grįstiems įstatymų projektams.

„NMS yra geras dalykas, bet jis turi būti pabaigtas“, – pabrėžė rūmų vadovas.

S. Gentvilas: įstatymo pakeitimais siūlomas geras kompromisas

Tuo metu aplinkos ministras S. Gentvilas ragino pritarti politikų siekiui priimti įstatyminius pakeitimus, kuriais būtų patvirtintos šešios NMS temos. Politikas tikina, jog jomis susitarti pavyko.

Kaip miško pramonės atstovams penktadienį kalbėjo S. Gentvilas, ministerija rado kompromisą tarp visų miškų politikos interesų grupių.

Ministras gyrė NMS kaip procesą, kurio metu, „per visą jo sudėtingumą“, skirtingai miškų naudą suvokiančios grupės galėjo išgirsti viena kitą.

Pasak jo, AM siekia, jog visos politinės partijos pasirašytų dėl jau sutartų NMS nuostatų, o dar ginčytinus klausimus esą būtų galima aptarti jau kituose formatuose.

„Šiandien esame išeitiniame taške, kai turime dalį susitarimo - tiek politinio, tiek jau turime teisės aktus. (...) Man atrodo, kad tai yra labai, labai geras kompromisas“, – renginyje kalbėjo S. Gentvilas.

Ministras ragino LMŪR matyti teigiamas reformas, kurias nori atlikti ministerija bei kurioms pritaria kiti socialiniai partneriai.

„Kai išeina projektai, visi turi būti 80 proc. patenkinti, 20 proc. nepatenkinti. Jei iš esmės kalbėtume apie šiuos projektus, tikrai neužsiakcentuokime ties tais 20 proc., kur yra dirgikliai jūsų asmeniniu pagrindu. Bet matykite tą 80 proc. kiek judama į priekį ir matykite kitą pusę – medžiotojų, saugomų teritorijų entuziastų, ekologijos entuziastų“, – į rūmų narius kreipėsi S. Gentvilas.

Jis pabrėžė planuojamus veiklos atlaisvinimus ūkiniuose miškuose – lengvinti miškų leidimo suteikimo tvarką, panaikinti ribojimą įsigyti daugiau nei 1,5 tūkst. hektarų miškų ūkio paskirties žemės. Ministro teigimu, siūlomi pakeitimai miškų ūkio sektoriui yra tinkamas kompromisas.

„Pajuskite, kad sentimentas, nepaisant sukuriamų darbo vietų, šiandien yra ne šitos publikos pusėje. Nepaisant sukuriamų darbo vietų, perdirbimo gebėjimų, Seime sentimentas yra riboti, Europoje irgi didžiąja dalimi. Dabartinis konsensusas šitai bendruomenei yra į gerąją pusę, lyginant su tuo, kokia galėjo būti išeitis kadencijos pradžioje“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Kartu ministras pabrėžė, jog temos, dėl kurių NMS metu sutarta nebuvo, bus aptariamos rengiant Lietuvos miškų strategiją.

ELTA primena, kad NMS tikslas – parengti nacionalinį dokumentą, deklaruojantį bendras nuostatas dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypčių, atsakantį į klausimus, kaip turėtų būti ūkininkaujama saugomų teritorijų ir kituose miškuose, kartu užtikrinant medienos sektoriaus aprūpinimą žaliava. Vienu iš proceso tikslų taip pat laikytinas su miškais susijusios teisėkūros stabilizavimas.

NMS inicijuotas 2021 m.