Lietuvoje nieko nestebina namų kieme ar prie ežero plaunamas automobilis – taip žmonės buvo įpratę daryti ilgus dešimtmečius ir dėl šio įpročio beveik niekam nekyla abejonių. Kam važiuoti į plovyklą, jei gali nusiplauti pats? Vis dėlto specialistai įspėja – nuplautos pavojingos medžiagos patenka į dirvožemį, geriamą vandenį ir kelia grėsmę sveikatai.

Degalinių tinklo užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad bent kartą per mėnesį automobilį Lietuvoje plauna 66 proc. žmonių. Rūpindamiesi automobilių švara lenkiame kaimynus latvius (61 proc.) bei gerokai atsiliekančius estus (45 proc.). Tačiau ne mažiau svarbus klausimas – kur tautiečiai plauna savo transporto priemones? Specialistai įspėja, kad švaros procedūros ne tam skirtose vietose gali neigiamai atsiliepti tiek piniginei, tiek aplinkai.

Baudos už automobilio plovimą ne tam skirtose vietose yra numatytos LR administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnyje „Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“.

Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o jeigu pažeidimas padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Rokas Laurinavičius atskleidžia, kad norint automobilį plauti pasirinktoje vietoje, pavyzdžiui, savo kieme, reikia atsižvelgti į taikomus reikalavimus.

„Asmuo privalo užtikrinti, kad aplinkai nebus padaryta žala, todėl turėtų būti įrengtas nuotekų surinkimas, neturėtų būti naudojami draudžiami chemikalai, darantys neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, „Circle K“ automobilių plovyklose reikalingos surinkimo vietos yra įrengtos, todėl į aplinką teršalai nepatenka. Norint tokį sprendimą pritaikyti savo kieme, reikia nemažai investicijų“, – teigia R. Laurinavičius.

Žala aplinkai ir aplinkiniams

Pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Toksika“ laboratorijos vedėja Rita Paukštė atkleidžia, kad plaunant automobilius ne tam skirtose ir pritaikytose plovyklose į aplinką patenka daugybė gamtai kenksmingų teršalų – stabdžių dulkės, tepalai, valikliai su jose esančiomis nuodingomis medžiagomis nuteka į gruntinius vandenis.

„Nuo automobilio vandeniu nuplauti chemikalai susigeria į žemę ir gali pasiekti požeminius vandens telkinius, šulinius, gali patekti į čia pat esantį dirvožemį, kuriame auginame daržoves. Patekę į vandens telkinius naftos riebalai dengiasi plėvele ir taip kenkia paukščiams bei žuvims. Į telkinius patekę cheminiai junginiai kelia pavojų vaikams, naminiams ar laukiniams gyvūnams, kurie gali atsigerti šio vandens. Užterštas vanduo nuo automobilių gali nutekėti į gruntinius vandenis ir taip patekti į augalus, šulinius, o iš čia – į žmonių organizmą“, – teigia R. Paukštė.

Specialistės teigimu, 1 išpiltas litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės. 1 litras alyvos, patekęs į vandens telkinius, plėvele uždengia apie 1 ha vandens paviršiaus. 

„Į dirvožemį patekusi alyva išskiria įvairius cheminius elementus, kurie kelia pavojų žmogaus bei gyvūnų sveikatai. Alyvoje esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Per lietaus kanalizaciją vanduo patenka į vandens telkinius, upes ir vienaip ar kitaip teršia gamtą.

Dažniausiai naudojamos plovimo priemonės turi fosfatų, kurie sukelia vandens žydėjimą, dumblių dauginimąsi, tai lemia deguonies trūkumą, sukelia žuvų dusimą“, – dalinasi chemikė.

Jeigu automobilis techniškai netvarkingas, yra netinkamas eksploatuoti, aplinkos taršos tikimybė plaunant smarkiai išauga. Iš tokių automobilių į aplinką patenka alyva, tepalai, aušinamieji skysčiai. Pasak specialistės, šie teršalai priskiriami prie vienų iš pavojingiausių taršos šaltinių.