Pavasarį žmonės pradeda dažniau važiuoti į sodybas ir tvarkytis savo privačiose valdose. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori priminti, kad net ir privačioje valdoje, jeigu ji yra saugomoje teritorijoje, galioja taisyklės ir tam tikri apribojimai. 

Neseniai nuskambėjo grubus pažeidimas Šimonių girios biosferos poligone, kuris yra saugoma teritorija, kai miške buvo išpjauti medžiai, sunaikinta miško paklotė ir paviršinis dirvožemio sluoksnis, iškasta žemė ir įrengtas nepratekamas vandens telkinys. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija apie pažeidimą iš karto pranešė Aplinkos apsaugos departamentui. 

Tokių akivaizdžių pažeidimų turėtų visai nebūti, jei piliečiai elgtųsi atsakingai.

Kiekvienas privataus žemės ar miško sklypo savininkas, prieš pradedant darbus, turėtų pasitikrinti Saugomų teritorijų valstybės kadastre, ar jo valda nepatenka į saugomą teritoriją – www.stvk.lt. 

Veiklą saugomuose miškuose, jų apsaugą bei naudojimą reglamentuoja ir LR Miškų įstatymas . Šiame įstatyme yra nurodomos galimos miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas. 

Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes:

I grupė – rezervatiniai miškai. Šiuose miškuose miško kirtimai, išskyrus LR saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.

II grupė – specialios paskirties miškai. Šioje grupėje skiriami: 

A – ekosistemų apsaugos miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai; 

B – rekreaciniai miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.

III grupė – apsauginiai miškai. Šiuose miškuose plynieji kirtimai nedraudžiami, tačiau kertant plynai, biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Tačiau plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.
IV grupė – ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:|

1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;

2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.