Lietuvoje smarkiai tebelyjant ir pučiant stipriam vėjui, ūkininkai teigia patiriantys didžiulių nuostolių – nenuimti javai suguldyti ir suplakti laukuose, dalies jų jau nebepavyks nukulti, o išvežti iš laukų bus blogos kokybės.

Tuo metu pramoninkai sako, kad negalėjęs per ventiliacines angas išbėgti vanduo užliejo dalies gamyklų patalpas, pro paliktus atvirus biurų langus prilijo į patalpas, be to, kai kuriose pramonės įmonėse dingusi elektra kuriam laikui buvo pristabdžiusi darbą.  

Kaip pirmadienį BNS sakė Vilniaus rajone, Skaidiškėse, automobilių detales gaminančios bendrovės „Metec“ direktorius Eduardas Gurskij, nutrūkus elektros tiekimui, įmonėje dirbti negali daugiau negu 100 darbuotojų. 

„Pirma pamaina paleista, nes žmonės buvo atėję į darbą, o antra įspėta neateiti, nebent situacija pasikeistų, nors, vargu, ar ji keisis. Tikimės, kad ryt elektros tiekimą atstatys, jeigu ne, bus prastovos irgi, kaip ir šiandien (pirmadienį – BNS)“, – teigė įmonės vadovas. 

E. Gurskij teigimu, daugiausia nuostolių įmonei padarys darbuotojams už prastovas išmokėtos kompensacijos. 

„Gal sutarčių kokių nepažeisime, detales pristatysime laiku, gal tik vieną, kitą dieną pavėluosime. Nesant elektros, net negalėjome pasižiūrėti užsakymų būklės“, – kalbėjo „Metec“ direktorius. 

E. Gurskij žiniomis, įmonė elektros neteko, kadangi pažeisti aukštos įtampos laidai ir bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) darbuotojai negali jų pradėti remontuoti dėl stipraus vėjo. 

Jo teigimu, dėl dingusios elektros Vilniaus rajone negali dirbti ir daugiau įmonių – ESO duomenimis, čia fiksuota daugiausia elektros tinklų pažeidimų. 

V. Janulevičius: reikia gerinti energetinę infrastruktūrą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius BNS teigė iš gamybos įmonių nesulaukęs skundų apie priverstinį jų stabdymą dingus elektrai ar užliejus vandeniui, tačiau patvirtino, kad dalis pramonės įmonių ir biurų dėl to nukentėjo.   

„Ten, ofisuose, kur buvo palikti langai, viskas išlaužyta, užlieta, yra iš gamyklų irgi tokių pranešimų, bet kritinių momentų nėra, nors Vakarų Lietuvoje yra dalis įmonių, neturinčių elektros. Bet daugiau tokie buitiniai dalykai – pro pravirus langus vanduo pribėgo, užliejo patalpas per ventiliacines sistemas“, – kalbėjo V. Janulevičius. 

Jo teigimu, pirmadienį šalyje siaučianti stichija parodė, kad siekiant prisitaikyti prie neeilinių meteorologinių reiškinių reikia gerinti energetinę infrastruktūrą.

„Mūsų infrastruktūra, bent jau naujuose rajonuose, naujuose pastatuose turi būti pritaikoma būtent tokiems klimatiniams iššūkiams. Šiandien susidoroti su vandens kiekiu, kuris yra kanalizacijoje, negalime, todėl patvinsta gatvės, o paskui užliejami ofisai, ypač pirmuose aukštuose“, – tvirtino V. Janulevičius. 

„Viskas yra per programinę įrangą susiję ir išsijungus, sustoja kompiuteriai, operacinės sistemos, sąskaitų išrašymas,  todėl labai reikia žiūrėti energetinę infrastruktūrą, kad turėtų atsarginius variantus –  rezervines galias, baterija, kad galėtų palaikyti alternatyvų energijos tiekimą bent minimaliai, kol atstatinėjamas elektros tiekimas“, – kalbėjo LPK vadovas.

Labiausiai nukentėjo Žemaitijos grūdininkai

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad žalos patyrė visos Lietuvos žemdirbiai, tačiau labiausiai – Žemaitijos ūkininkai.

„Kelmė, Telšiai, Mažeikiai. Ten iškrito katastrofinis kritulių kiekis per labai trumpą laiką. Ir dar vienas dalykas – Žemaitijoje buvo mažiausiai nuimta derliaus. Ten visuomet vėlyvesnė javapjūtė būna. Ant laukų daugiausia javų ir net rapsų liko“, – BNS pirmadienį teigė A. Macijauskas. 

Pasak jo, smarkus lietus suniokojo pasėlius: „Padaryti didžiuliai nuostoliai. Juos dar tiksliname“.  A. Macijausko teigimu, dėl oro sąlygų nukentės ir derliaus kokybė, jis bus mažesnis. „Javai suguldyti, jų kokybė bus prastesnė, jeigu apskritai iš viso pavyks juos nukulti“, – kalbėjo grūdininkų atstovas. 

Anot jo, vienintelė viltis išvengti didelių nuostolių – draudimo išmokos. „Asociacijos narių dauguma jau yra apsidraudę“, – tvirtino A. Macijauskas. Bendrovė ESO skelbia, kad apie 14.30 val. dėl stichijos elektros neturinčių vartotojų buvo daugiau negu 149 tūkstančių.

Prekybininkai: į parduotuves bėgo vanduo, dingo elektra, kai kurios nedirbo  

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė BNS nurodė, kad vėjas ir lietus prekybos tinklo darbui įtakos turėjo visoje Lietuvoje – keletas parduotuvių – daugiausia Vilniuje ir aplink sostinę – laiku neatsidarė dėl elektros sutrikimų.

Dar kelios parduotuvės nebuvo atidarytos laiku, nes prekybos salėse buvo valomos prilašėjusio vandens balos. Pasak I. Trakimaitės-Šeškuvienės, vėjas sulaužė dalį prekėms susidėti skirtų vežimėlių, stoginių bei iškabų, tačiau žmonės nenukentėjo. Jos teigimu, nors daugelio parduotuvių darbas normalizavosi, vis dar neveikia parduotuvė Trakuose, o Aukštadvaryje atidaryta po pietų.  

„Maxima“ atstovė pabrėžė, kad prekybos tinklas turi problemų su vaisių ir daržovių tiekimu: „Sandėlyje Vilniuje taip pat buvo dingusi elektra, todėl prekės laiku neiškeliavo į parduotuves“.   

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė BNS teigė, kad beveik visos parduotuvės dirba įprastai. „Dalyje parduotuvių veikia generatoriai, kurie gali palaikyti šaldytuvuose esančią temperatūrą bei užtikrinti reikalingų funkcijų darbą“, – sakė ji.  G. Kitovės teigimu, nedirba kelios „Iki“ parduotuvės Merkinėje, Trakuose, Riešėje, Rudaminoje, Nemėžyje, Pagiriuose.    

Prekybos tinklo „Lidl“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis BNS pranešė, kad  elektros sutrikimus buvo patyrusios trys „Lidl“ parduotuvės, bet dvejose iš jų – Kaune bei Nemenčinėje – elektros energijos tiekimas jau yra atstatytas. „Maždaug nuo 13 val.  dėl elektros tiekimo sutrikimo neveikia parduotuvė Salininkuose“, – sakė A. Bubnelis. 

Bendrovė ESO skelbia, kad apie 16 val. dėl stichijos elektros neturinčių vartotojų buvo daugiau negu 130 tūkstančių.