Bebrai šeimininkauja Panevėžio centre: kenčia ir neseniai pasodinti medžiai

Vaikštinėdamas Senvagėje ir Nevėžio pakrantėje panevėžietis Visvaldas K. pastebėjo neįprastą vaizdą – upėje plaukiojantys bebrai paskui save tempė ką tik nugraužtus jaunus medelius. Miesto centre įsikūrusių graužikų veikla vyrą privertė sunerimti: neseniai pasodintų medžių neapsaugojo net aplink juos apvyniotos juostos. Ar galima išsaugoti miesto želdinius?

Gaila neseniai pasodintų medžių

Panevėžietis pasakojo bebrų veiklos pėdsakų pastebintis ne tik prie Senvagės, bet ir Skaistakalnio parke, kuriame dažnai vaikštinėja.

„Panevėžys nėra tik pramoninis miestas, gyvename apsupti gamtos ir, žinoma, bebrų. Tik labai gaila, kad jie graužia neseniai pasodintus medžius, nors jų šaknys ir kamienai šiek tiek apvynioti apsaugine juosta. Tačiau tos juostos, matyt, apvyniota per mažai. Dar pastebėjau, kad bebrų buveinės yra ne Senvagės krantinės pusėje, bet kitoje Nevėžio upės pusėje, kur aukštame krante matyti išrausti gyvūnų urvai“, – pasakojo Visvaldas.

Panevėžietį Senvagėje nustebino bebrų laimikis: graužikai tempė jaunus medelius.

Žada patikrinti ir perspėti darbuotojus

Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė, ekologė Rūta Taučikienė teigė neseniai pati dviračiu važiavusi Senvage, tačiau nugraužtų medžių nepastebėjusi. Ji žadėjo situaciją patikrinti ir apie medžių apsaugą priminti juos prižiūrinčios bendrovės darbuotojams.

„Nepastebėjau bebrų nugraužtų medžių, bet pasistengsiu patikrinti, ar didelių bėdų pridarė aštriadančiai graužikai. Be to, teks perspėti bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ darbuotojus, kad aukščiau apvyniotų medžių kamienus apsaugine juosta. Tačiau yra kita bėda: apsaugosi vieną medį, bebras pradės graužti kitą. Prieš sprendžiant, kurį medį saugoti, būtina gerai įvertinti, ar geriau leisti nugraužti jau pradėtą, ar jį išsaugoti, bet tada nukentės kiti medžiai“, – svarstė ekologė.

Miesto pakrantėse gyvena seniai

Pasak R. Taučikienės, bebrai Nevėžio pakrantėse nėra naujakuriai. Jie Panevėžyje gyvena jau seniai, o medžiais apaugusios upės pakrantės šiems gyvūnams yra tinkama buveinė.

„Bebrai gyvena ten, kur yra vandens telkinių. Jų randama net ir Sanžilėje ar Žagienio upelyje. Aptverti vien pakrantės medžius būtų netikslinga, mat tuomet bebrai trauks ieškoti medienos ir ėdesio į kitas vietas. Tinklais apsupti visus medžius būtų nerealu. Panevėžyje bebrai įsikūrę abiejuose parkuose – Skaistakalnyje bei Kultūros ir poilsio parke. Taip pat įsikūrę ir Žagienio upelyje. Jie net buvo užtvenkę Žagienio upelį“, – pasakojo ekologė.

Gamtininkas: pasodinote – saugokite

Gamtininkas Marius Čepulis naujienų portalui JP teigė, kad pasodintų medžių apsauga nuo bebrų turi pasirūpinti žmonės.

„Jeigu jau pasodinote medžius, tai ir saugokite juos apsauginėmis juostomis. Tai labai paprasta ir efektyvi priemonė nuo bebrų. Be to, bebrai graužia medžius, kurių mediena minkšta. Jie nemėgsta invazinių medžių, bet lietuviškus medžius mėgsta labai“, – pasakojo gamtininkas.