Trečiadienį Europos Komisijos (EK) paskelbtoje 2023 m. rudens ekonominėje prognozėje numatoma, kad 2023 m. Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 0,4 proc. Teigiama, kad susitraukimas įvyks dėl didelės infliacijos, darančios įtaką privačiam vartojimui, ir silpnos pasaulinės paklausos.

Numatoma, kad 2024 m. realusis Lietuvos BVP padidės iki 2,5 proc., nes sumažės gamybos sąnaudos ir vartotojų kainos, o augimą skatins investicijos ir privatus vartojimas.

Infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2023 m. turėtų sulėtėti iki 8,8 proc. dėl smarkiai sumažėjusių energijos kainų, o 2024 m. ir 2025 m. toliau mažėti ir būti mažesnė kaip 3 proc.

Prognozuojama, kad 2023 ir 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas padidės atitinkamai iki 1,6 proc. ir 2,3 proc. BVP, daugiausia dėl padidėjusių socialinių išlaidų ir darbo užmokesčio valstybės sektoriuje, o 2025 m. jis sumažės iki 2,1 proc. BVP.

2022 m. užimtumas augo 5 proc., nes įsidarbino maždaug trečdalis nuo karo Ukrainoje bėgančių darbingo amžiaus žmonių. 2023 m. pradžioje, nepaisant ekonomikos sulėtėjimo, užimtumas du ketvirčius sparčiai augo. Prognozuojama, kad 2023 m. apskritai užimtumas šiek tiek padidės, o tai rodo ekonomiškai aktyvių gyventojų dalies augimą, nes į ją integruojami žmonės, bėgantys nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą.

Dėl ekonomikos sulėtėjimo nedarbo lygis turėtų šiek tiek padidėti – nuo 6 proc. 2022 m. iki 6,8 proc. 2023 m. Tikimasi, kad 2024 ir 2025 m., spartėjant BVP augimui, taip pat mažėjant darbo jėgos pasiūlai, darbo rinka bus labiau įtempta, todėl nedarbo lygis šiek tiek sumažės – atitinkamai iki 6,7 ir 6,5 proc.

Ši rudens EK ekonominė prognozė pirmą kartą apima Bosniją ir Hercegoviną, Moldovą ir Ukrainą, kurioms Europos Vadovų Taryba pernai suteikė ES šalies kandidatės statusą.

2023 m. Ukrainos ekonomika parodė didelį atsparumą. Prognozuojama, kad po 2022 m. dėl plataus masto Rusijos invazijos užfiksuoto 29 proc. nuosmukio ekonomikos augimas 2023 m. sieks 4,8 proc., 2024 m. – 3,7 proc., o 2025 m. – 6,1 proc.

Šį atsigavimą galima paaiškinti išskirtiniu derliumi ir vyriausybės paskatomis, grindžiamomis tvirta tarptautinių partnerių parama, taip pat valdžios institucijų įsipareigojimu užtikrinti makrofinansinį stabilumą.

EK taip pat pastebi, kad visos Europos ekonomika šiais metais dėl didelių pragyvenimo išlaidų, mažos išorės paklausos ir pinigų politikos griežtinimo prarado pagreitį. Nors tikimasi, kad ekonominė veikla ateityje laipsniškai atsigaus. Manoma, kad spalio infliacija euro zonoje buvo mažiausia per pastaruosius 2 metus ir prognozės laikotarpiu turėtų toliau mažėti.

Rudens prognozėje numatoma, kad 2023 m. BVP augimas tiek ES, tiek euro zonoje bus 0,6 proc., t. y. 0,2 procentinio punkto mažesnis už EK vasaros prognozę. Prognozuojama, kad 2024 m. ES BVP augimas padidės iki 1,3 proc. Tačiau tai yra 0,1 proc. punkto mažiau nei prognozuota vasarą. Prognozuojama, kad euro zonoje BVP augimas bus šiek tiek mažesnis – 1,2 proc. Numatoma, kad 2025 m., atsižvelgiant į infliacijos ir pinigų politikos griežtinimo poveikio mažėjimą, ekonomikos augimas ES padidės iki 1,7 proc., o euro zonoje – iki 1,6 proc.

Infliacija ir toliau linkusi mažėti. Skaičiuojama, kad spalį euro zonoje ji sumažėjo iki 2,9 proc. (prieš metus buvo pasiekusi savo aukščiausią lygį – 10,6 proc.). Tai yra žemiausias lygis nuo 2021 m. liepos mėn. Prognozuojama, kad bendroji infliacija euro zonoje sumažės nuo 5,6 proc. 2023 m. iki 3,2 proc. 2024 m. ir 2,2 proc. 2025 m. ES bendroji infliacija turėtų sumažėti nuo 6,5 proc. 2023 m. iki 3,5 proc. 2024 m. ir 2,4 proc. 2025 m.

Prognozuojama, kad šiais metais užimtumo augimas ES sieks 1 proc., o 2024 ir 2025 m. bus šiek tiek mažesnis – 0,4 proc. Numatoma, kad nedarbo lygis ES išliks iš esmės stabilus: 2023 ir 2024 m. – 6,0 proc., o 2025 m. sumažės iki 5,9 proc.