Seime akcizų degalams didinimui sparčiai skinantis kelią, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tvirtina, kad toks įstatymas yra vienas iš kelių būdų kaip vyriausybės gali mažinti emisijas. Tačiau jis tikina pasigendąs bendros Vyriausybės komunikacijos šioje diskusijoje, nes dabar, anot Europos Komisijos (EK) nario, aplinkos ministras yra paliktas komunikuoti vienas.

„Yra kalbama apie labai svarbią operaciją, bet yra sakoma, kad bus kraujo ir skausmo. Bet nėra kalbama, kokios būtų pasekmės jeigu tie veiksmai nebūtų priimti, nėra kalbama, kas įvyks su tais pinigais. Šiuo atveju, manau, kad labiausiai trūksta bendros komunikacijos, nes kai yra didinamas vienas ar kitas mokestis, tai yra kvietimas žmonėms solidarizuotis. Tai solidarizuotis dėl ko? Aiškesnės Vyriausybės komunikacijos šiuo klausimu pasigendu”, – interviu metu Eltai teigė V. Sinkevičius.

„Jau prieš 2 metus kalbėjau, kad prie tos pačios tendencijos elektromobilių pirkimo, įsigijimo ir elektros stotelių vystymo, tai problemos bus tik aštresnės ir padvigubės, infrastruktūra neatitiks netgi to, ką mes turime. Ir tai dažnu atveju yra teisybė. Jeigu dabar tektų važiuoti elektromobiliu iš Vilniaus į Panevėžį, tai tikrai nedaug įkrovimo stotelių būtų galima rasti”, – akcentavo jis.

Eurokomisaras tikino manąs, kad šiuo klausimu turi komunikuoti ne tik Aplinkos, tačiau ir kitos ministerijos, tuo pačiu nusimatant žaliojo kurso tikslus.

„Manau, kad tai turi būti bendras Vyriausybės darbas, tiek Energetikos ministerijos, tiek Susisiekimo ministerijos, tiek Aplinkos ministerijos ar galų gale Finansų, nusimatant žaliojo kurso tikslus, kuriuos siekiama įgyvendinti ir kas iki kada bus padaryta”, – sakė EK narys.

„Lygiai tas pats yra dėl ATL vadinamų, taršos leidimų. Jų kaina, CO2 emisijų kaina Europos Sąjungoje buvo padidinta, bet tuo tikslu, kad pinigai bus investuojami būtent į žaliąją infrastruktūrą ir ji bus pasiūlyta žmonėms. Kai to nėra, tuomet žmonės jaučia, kad tai tiesiog papildomas mokestis ir nieko už tai mainais negauna”, – aiškino eurokomisaras.

V. Sinkevičius aiškino, kad kovos prieš klimato kaitą klausimu turėtų būti daroma bendra komunikacija „viso paveikslo“, o ne „mažo gabaliuko išskyrimas“. Anot jo, šiuo metu susifokusuota į dyzelino akcizo didinimą, bet nekalbama apie platesnę viziją.

„Nekalbama nieko kito išskyrus galbūt kažkokias baudas, tačiau nekalbama, kokia yra vizija. Ir 2030-ųjų metų tikslai, ką tai reiškia gyventojams, kokia infrastruktūra vietoje to bus pasiūlyta ir kai to nėra, tai aišku, atsiranda ir sunkumų”, – akcentavo EK narys.

„Manau, kad visada mokesčiai yra sudėtinga tema ir tų pasisakančių visada bus daug. Bet manau, labai svarbu yra aiški vizija, kodėl mokesčiai yra didinami ir kas bus iš papildomų surinktų lėšų”, – pabrėžė V. Sinkevičius.

ELTA primena, kad antradienį Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukti CO2 dedamąją.

Už Aplinkos ministerijos pateiktą projektą balsavo 69, prieš 20, susilaikė 25 Seimo nariai.

Akcizų įstatymą siūloma keisti siekiant sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.

Taip pat numatoma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir juos didinti.

Siekiama nuo 2025 m., kai bus sumažinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų ar jos panaikintos, į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus ketinama įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą.

CO2 dedamosios nenumatoma taikyti naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į buitinius dujų balionus. Taip pat, neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, įsigyjamiems arba importuojamiems centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių jas buitinėms reikmėms, įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus.

Galiausiai CO2 dedamoji nebūtų taikoma neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų tiekiamiems į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius yra tvirtinęs, kad nors svarbu valstybei įgyvendinti prioritetus susijusius su klimato neutralumo tikslais ir išmetamų dujų mažinimu transporto sektoriuje, tačiau akcizų didinimo tik kaip biudžeto didinimo priemonės, šalies vadovas Gitanas Nausėda turbūt nepalaikytų.

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad automobilių taršos mokestis yra tinkama priemonė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas Lietuvoje. Ji įspėja, kad jei to padaryti nepavyktų, tektų mokėti baudas.