Į Kėdainių rajono apylinkes traukė visos šalies ūkininkai – čia, Labūnavos žemės ūkio bendrovės laukuose, vykso tradicinis žemės ūkio naujovių ir inovacijų renginys „Grūdo kelias 2023. Naujovės praktikoje“. Visus metus „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic Lietuva“ jungtinė komanda Labūnavos ŽŪB laukuose organizavo mokslinius tyrimus, o pasiektais rezultatais mielai dalinasi su daugiau, kaip tūkstančiu ūkininkų, kurie apsilankė renginyje. 

„Dotnuva Baltic“ Technikos prekybos skyriaus vykdantysis direktorius Dangis Valaitis rodė laukuose sustatytą naujutėlę žemės ūkio techniką, kuri įspūdį paliko kiekvienam nepabijojusiam prieiti arčiau. Nuo milžiniško kombaino, iki mažiausio traktoriaus – parodoje buvo galima rasti visko, ko gali reikėti inovatyviam ūkiui. 

„Ši paroda orientuota į pasėlių auginimo technologijas, norime pristatyti ūkininkams pačius naujausius žemės ūkio sektoriaus sprendimus: naujas grūdų veisles, naujas priežiūros priemones bei inovatyvią techniką, kuri palengvina ūkininko darbą“, – sakė D. Valaitis.

Diskiniai skutikai, noraginiai skutikai, sėjamosios, keltuvai, kombainai, traktoriai – ar ūkininkas praktikuoja tradicinį žemdirbystės metodą, ar dirba juostine sėja, minimaliu dirbimu, ar nori pačių naujausių technologijų – „Dotnuva Baltic“ pasiruošusi parūpinti reikalingą ir tinkamą techniką. Juo labiau, kad viskas žengia pirmyn, ne išimtis ir žemės ūkio mašinos, kurios tampa vis labiau išmanios.

„Ūkininkai į išmanumą technikoje žiūri įvairiai, tačiau dažniau palankiai žiūri jaunesni ūkininkai. Skaitmenizacija žemės  ūkio sektoriuje prasidėjo prieš 15-10 metų. Ir tuomet, kai siūlėme traktorius su automatiniu vairuotoju, dažnas atsisakydavo ir nenorėdavo tokios paslaugos, o štai šiai dienai kone 70 proc. klientų turi traktorius su automatiniu vairavimu. Taip pat ir su kitomis išmaniosiomis technologijomis – jos nenumaldomai ateina ir į žemės ūkį“, – sakė pašnekovas.

Tuo tarpu „Linas Agro“ generalinis direktorius Tomas Pučkis pasidžiaugė, kad jų siūlomos augalų apsaugos priemonės išties pasiteisino – eksperimentiniai laukeliai laikosi puikiai, nors orai tokie, kad dažnas ūkininkas už galvos susiėmęs nežino, ko laukti – gamta šėlioja tiesiog nenuspėjamai.

„Laukuose buvo atlikta daugybė eksperimentų. Susodintos skirtingos javų veislės, kiekvieną laukelį auginome naudodami skirtingas augalų apsaugos priemones, skirtingas trąšas, mikroelementus. Bendradarbiaudami su Žemės ūkio akademijos mokslininkais darėme mokslinius tyrimus ir aiškinomės, kaip, sunaudojant kuo mažiau pridėtinių pagalbinių priemonių augalams, užauginti gerą ir kokybišką derlių“, – sakė T. Pučkis. 

Jis pasakojo, kad ūkininkų susidomėjimas išties didelis, mat pasauliui einant tvarumo link žemės ūkis nenori atsilikti ir ieško sprendimų, kaip pasirūpinti kokybiškus augalus naudojant mažai taip, liaudyje vadinamos, „chemijos“. 

„Ūkininkai tikrai nori patys kuo mažiau naudoti papildomų priemonių. Tam yra net elementari ekonominė priežastis – visuomet norima užauginti kuo didesnį derlių su mažesnėmis papildomomis investicijomis. Jei augalus pavyksta apsaugoti su mažesniu kiekiu apsaugos priemonių, jei pavyksta juos sustiprinti tinkamais mikroelementais, turime kokybišką, nepertręštą produktą, kurio nori ir visi žmonės“, – sako pašnekovas. 

Labūnavos ŽŪB vadovas Simonas Greičius pasidžiaugė, kad bendradarbiaujant su „Dotnuva Baltic“ ir „Linas Agro“ pavyksta optimizuoti procesus ūkyje, robotizuoti ir modernizuoti. 

„Kai atėjau čia dirbti 2017 metais, mūsų buvo daugiau, kaip 100 darbuotojų. Dabar liko tik per 60, nes vis daugiau darbų robotizuojame.

Kita vertus, natūraliai darbuotojų sumažėjo, kas į pensiją išėjo – žinote, jei reikėtų šiai dienai rasti tuos papildomus 50 darbuotojų, būtų sunku tai ir padaryti. Tad labai džiugina, kad yra galimybės ūkį turėti našų ir modernų“, – pasakojo S. Greičius.

„Grūdo kelias“ taip pat prisideda ir prie labdaros – abi renginio dienas įmonės pardavinėjo ūkininkams savo produkciją už jų aukcione pasiūlytą kainą, o surinkti pinigai nukeliavo į paramos organizacijas „Angelų sodai“ ir „Lietaus vaikai“. Pirmąją dieną buvo surinkta 4,5 tūkst. eurų paramos. 

Eglė Kuktienė ("Rinkos aikštė")