Išaugo elektros suvartojimas, padidėjo vėjo generacija
Praėjusią savaitę Lietuvoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse augo elektros vartojimas ir elektros kainos. Vietinės vėjo elektrinės padengė apie trečdalį viso Lietuvos suvartojimo, o likusią dalį užtikrino kitos elektrinės ir importo srautai iš Skandinavijos bei Latvijos, praneša „Litgrid“.
Bendrovės teigimu, gruodžio 2-8 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, lyginant su ankstesne savaite, išaugo 24 proc. nuo 86,6 Eur / MWh iki 107,3 Eur / MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 91,7 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę, augant šildymo poreikiui ir trumpėjant šviesiam paros laikui, Lietuvoje 4 proc. augo elektros suvartojimas, jis pasiekė 270 GWh. Šiais metais daugiau elektros suvartota tik sausį. Vietos vėjo jėgainės pagamino 89 GWh elektros energijos ir padengė apie trečdalį Lietuvos vartojimo. Likusią dalį užtikrino kitos vietos elektrinės ir importo srautai iš Skandinavijos bei Latvijos,“ – teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
„Antroje savaitės pusėje Estijoje vykdant tinklo remonto darbus, buvo apriboti tarpsisteminiai pralaidumai su Latvija. Dėl to Estijoje ketvirtadienį susiformavo dvigubai mažesnės kainos nei Lietuvoje ar Latvijoje. Tačiau sėkmingai užbaigus tinklo darbus, kainos vėl tapo vienodos,“ – pridūrė ji.
Nurodoma, jog vėjo jėgainių gamyba pastarąją savaitę išaugo 10 proc. ir siekė 89 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba augo trečdaliu nuo 21 GWh iki 27 GWh, o hidroelektrinių generacija išaugo 15 proc. ir siekė 18 GWh. Tuo metu kitos elektrinės pagamino 15 GWh.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 49 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis sumažėjo 5 proc. nuo 154 GWh iki 146 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 70 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 28 proc. – importuota iš Latvijos, o likę 3 proc. – iš Lenkijos.
„Litgrid“ teigimu, bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 11 proc. nuo 7 GWh iki 6 GWh. 63 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Skandinavija, 13 proc.– į Latviją, o likę 24 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 79 proc. Lenkijos kryptimi ir 6 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 86 proc. Lietuvos kryptimi, nurodo bendrovė.
Panašūs straipsniai
Video
