Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą.

Teismas nagrinės dalį Seimo narių grupės prašymo įvertinti, ar 2023 metų rudenį priimto įstatymo, draudžiančio  nuo 2026-ųjų verstis kailinių žvėrelių auginimu, nuostatos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms sąlygoms, kada ūkinė veikla gali būti ribojama, penktadienį pranešė KT.

Seimo narių teigimu, draudimas neatitinka Konstitucijos 46 straipsnio nuostatos, kad ūkinė veikla gali būti ribojama tautos gerovei užtikrinti.

„Pareiškėjos (Seimo narių grupės – BNS) nuomone, kailinių žvėrelių laikymo ir veisimo specializuotuose ūkiuose (fermose) ūkinės veiklos uždraudimas nėra skirtas konkrečių Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsaugai“, – rašoma KT pranešime.

Be to, parlamentarai kreipimąsi į KT grindė tuo, kad už šį nuosavybės paėmimą nebus teisingai atlyginta.

„Nustatyta kompensacija turi būti lygiavertė paimamo verslo rinkos vertei, nes jo savininkai netenka galimybės juo disponuoti (...) Patirtų praradimų kompensavimo teisinis reguliavimas nurodytų reikalavimų neatitinka“, – KT teigė Seimo nariai. 

Pagal Seimo priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų. Naikinamų ūkių savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau verslininkai skundžiasi, kad išmokos – per mažos ir nepadengia patiriamų nuostolių.

Lietuva tapo 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.