Išaugusias energetikos išteklių kainas mažinančios kompensacijos tiesiog atideda sprendimus, kuriuos gyventojai priimtų tuo atveju, jeigu jiems iš savo kišenės reikėtų padengti visą išaugusią kainą, mano finansų analitikas Marius Dubnikovas.

„Kalbama, kad žmogui elektros kaina būtų fiksuojama ties 24 centais. Jeigu tai bus padaryta visai elektros energijai, kurią mes suvartojame, tai gyventojai nekeis įpročių. Nestatys saulės elektrinių, netaupys, nes pabrangimas nebus toks skausmingas“, – Eltai kalbėjo M. Dubnikovas.

Finansų analitiko vertinimu, elektros energijos kainą mažinančios priemonės pasiteisintų tik tuo atveju, jeigu kartu būtų nustatomas limitas, kurį pasiekus, papildomai suvartojamai elektrai kompensacija nebebūtų taikoma.

„Galima daryti kompensacijas, kad jos pasiektų mažiausias pajamas gaunančius žmones. Tiesiog numatant, kaip pasiūlė Prezidentūra, galbūt fiksuoti net mažesnę kainą, negu buvo siūlyta, už 150 kilovatvalandžių, o visą likusią palikti rinkos kaina, kad vis tik tie įpročiai keistųsi. Tiek energetiškai, tiek išlaidų atžvilgiu. Nes tai irgi prisidėtų prie infliacijos suvaldymo“, – akcentavo M. Dubnikovas.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda iki kitų metų liepos siūlo užfiksuoti dabartinį minimalų 24 ct/kWh elektros tarifą visiems buitiniams vartotojams. Tai, Prezidentūros pateiktais skaičiavimais kainuotų apie 300 mln. eurų daugiau nei preliminariai planuoja kompensuoti Vyriausybė. Anot Prezidentūros, valstybė, vykstant energetinei krizei, „gali sau leisti ir privalo“ šias papildomas lėšas skirti.

Šią savaitę Seime premjerės Ingridos Šimonytės pateiktais skaičiavimais, reali elektros energijos kaina antrąjį šių metų pusmetį siekia 46 ct/ kWh, o Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatyta kaina 33 ct/ kWh. Tuo metu vartotojas dėl valstybės taikomos 9 ct kompensacijos šiuo metu realiai moka 24 ct/kWh kainą.