Vienas iš „elektroninės nosies“ „Foodsniffer“ išradėjų, agromaisto technologijų inovatorius, bendrovės „ART21“ įkūrėjas, žinomas šalies verslininkas Augustas Alešiūnas nuteistas už sukčiavimą, papirkimą, sukurstymą kitus asmenis klastoti dokumentus bei apgaulingai tvarkyti jų valdomų įmonių finansinę apskaitą.

Vilniaus apygardos teismas ekspertu ir mentoriumi pristatančiam A. Alešiūnui skyrė 103 tūkst. eurų baudą. Vyrui grėsė trečdaliu didesnė bausmė, tačiau jis pripažino kaltę, sutiko su prokuroro siūlomu baudos bausmės dydžiu, todėl byla baigta baudžiamuoju įsakymu ir pagal įstatymą teismas skyrė trečdaliu mažesnę baudą.

Teisėjos Jurgitos Kolyčienės priimtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo šiomis dienomis.

Dėl aukščiau minėtų nusikaltimų turtinė žala jau atlyginta – A. Alešiūnas dar ikiteisminio tyrimo metu, rugsėjo mėnesį, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Inovacijų Agentūrai padarytą daugiau nei 130 tūkst. eurų žalą pervedė į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą.

Bylos tyrimą organizavęs ir jai vadovavęs Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis Eltai patvirtino, kad pinigai po nuosprendžio įsiteisėjimo antradienį bus persiųsti į ministerijos ir agentūros sąskaitas.

„Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad turtinė žala atsirado dėl neteisėtų A. Alešiūno ir P. Kazokaičio veiksmų, susijusių su apgaule įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, t. y. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei agentūrai nebūtų atsiradę jokie turtiniai praradimai, jei kaltinamieji nebūtų elgęsi neteisėtai, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju byloje yra nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų ir padarytos žalos“, – rašoma baudžiamajame įsakyme.

Bylos duomenimis, A. Alešiūnas pagal išankstinį sumanymą nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2022 m. kovo 28 d., Vilniuje siekė apgaule įgyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, per fiktyvių sandorių grandinę atvaizduojant tariamai teisėtą mokslinių tyrimų ir ekspertinės plėtros paslaugų (produktų) sukūrimo, o po to, jų pirkimo-pardavimo seką, atitinkamai tyčia atvaizduojant fiktyvias sukūrimo ir užaukštintas tokių paslaugų (produktų) pirkimo-pardavimo kainas. Fiktyvių sandorių grandinėje buvo panaudotos Šveicarijos ir Estijos kompanijos.

Taip pat, šioje byloje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Europos prokuratūra nustatė, kad nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2022 m. sausio 10 d., A. Alešiūnas buvusiam Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktoriui Gediminui Pridotkui davė daugiau nei 88 tūkst. eurų kyšį už G. Pridotko teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. palankumą ir išimtinę padėtį A. Alešiūno atstovaujamoms įmonėms, joms dalyvaujant instituto vykdytame ikiprekybiniame pirkime ir ateityje.

A. Alešiūnas tyrėjams nurodė, kad su G. Pridotku susipažino 2013 m., organizuotoje verslo misijoje į Turkmėnistaną. 2021 m. abu vyrai kelis kartus buvo susitikę restorane Vilniuje, vieno pokalbio metu G. Pridotkas A. Alešiūnui papasakojo, kad jo vadovaujamas institutas yra nusimatęs gauti finansavimą ne vienam ikiprekybiniam pirkimui.

Siekiant, kad dabartinis ikiprekybinis pirkimas vyktų sklandžiai, kad nebūtų jokių kliūčių, G. Pridotkas pageidavo,jog A. Alešiūnas jam duotų kyšį ir taip pat paprašė jo suorganizuoti modelį dėl kyšio davimo schemos. A. Alešiūnas pažadėjo tą padaryti bei sugalvojo kaltinime nurodytą kyšio perdavimo mechanizmą.

A. Alešiūno ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo, jame nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę kalėjime jau atlieka buvęs NMVRVI vadovas G. Pridotkas.

Jis ir jo sutuoktinė Evelina Pridotkienė šioje byloje iš viso valstybei turėjo sumokėti apie trečdalį milijono – daugiau nei 332,8 tūkst. eurų. Šią sumą sudaro konfiskuotas kyšis, baudos.

A. Alešiūnas viešojoje erdvėje pristatomas yra inovatyvus verslininkas ir „FoodTech“ bei „AgTech“ sektorių verslo angelas. Jis pirmasis Lietuvoje pritraukė rizikos kapitalo fondo investicijas agromaisto sektoriaus skaitmeninimo sprendimų kūrimui. Nuo 2008 m. jo vadovaujamos kompanijos pritraukė daugiau nei 10 mln. eurų investicijų.

„Augustas aktyviai investuoja į „AgriFood“ sektoriaus sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu, spektroskopija bei blockchain technologijomis. Praėjusiais metais jo įkurta ir vadovaujama įmonė „ART21” atstovavo Lietuvai pasauliniame skaitmeninių sprendimų konkurse „World Summit Awards“ Aplinkos ir žaliosios energijos kategorijoje bei „Financial Times“ remiamos Europos technologijų naujienų platformos „Sifted“ buvo įtraukta į Lietuvos TOP startuolių sąrašą“, – skelbia įmonė „ART21”.

A . Alešiūnas ne kartą skaitė įvairius pranešimus ir dalyvavo renginiuose, kuriuose taip pat dalyvavo aukštas pareigas eina Lietuvos pareigūnai, ministrai. 
Didelės apimties ikiteisminis tyrimas, kurį atliko STT Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2021 m. pabaigoje, STT gavus informacijos apie Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų lėšomis vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių įtariamas neteisėtas finansines ir asmenines sąsajas su projektus vykdančiais, administruojančiais asmenimis.

„Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų gebėjimai išaiškinti ne tik korupcinio pobūdžio veikas, bet ir sudėtingus sukčiavimus moksliniuose – inovaciniuose Europos Sąjungos finansuojamuosiuose projektuose, yra savalaikiai, tokiais sėkmingais ir profesionaliais tyrimais yra kovojama su nusikaltimais, kuriais daroma didelė žala Europos Sąjungos finansiniams interesams, kartu atsiranda ir aiškus institucinis poreikis sustiprinti esančias prevencines priemones, kad tokios nusikalstamos schemos ateityje nebūtų naudojamos“, – baudžiamosios bylos baigtį komentuoja Europos deleguotasis prokuroras V. Kukaitis.

Nuosprendžiu A. Alešiūnui sėkmingai užbaigtas didelės apimties baudžiamasis procesas, kuris buvo pradėtas dėl korupcinių nusikaltimų, susijusių su viešaisiais pirkimais Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.

Kaip skelbia prokuratūra, proceso metu baudžiamojon atsakomybėn iš viso patraukti 29 asmenys, ginant valstybės ir ES finansinius interesus, pritaikius turto konfiskavimą, žalos atlyginimą, finansinių bausmių skyrimą, valstybės naudai atiteks daugiau nei 700 000 tūkst. eurų.